Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 3,5 proc., 3,75 proc. ir 3 proc. ir bus taikomos nuo 2023 m. kovo 22 d.
Kaip rašoma sprendime dėl pinigų politikos, numatoma, kad infliacija per ilgai vis dar bus per didelė.
„Todėl valdančioji taryba šiandien nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų, vadovaudamasi savo ryžtingu sprendimu užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį“, – nurodė ECB.
ECB yra pasirengęs veikti, kad apsaugotų finansinį stabilumą euro zonoje. Tai pareiškė banko vadovė Christine Lagarde. Ji tokį komentarą išsakė po to, kai rinkas sukrėtė žinia apie dviejų JAV bankų žlugimą. „Atidžiai stebime dabartines įtampas rinkose ir esame pasirengę reaguoti, kad galėtume apsaugoti kainų ir finansinį stabilumą euro zonoje“, – tvirtino Ch.Lagarde.
ECB vadovė kalbėjo spaudos konferencijoje, surengtoje bankui paskelbus savo naujausią sprendimą dėl palūkanų normų. Ketvirtadienį posėdžiavę ECB Valdančiosios tarybos nariai nutarė kilstelėti normas dar 50-čia bazinių punktų.
Dėl pastarosios sumaišties bankininkystės sektoriuje manyta, kad ECB galėtų sulėtinti palūkanų didinimo tempus. Tačiau Ch.Lagarde pabrėžė, kad banko sprendimas nekeisti savo kurso neleidžia manyti, jog finansinis stabilumas aukojamas dėl kainų stabilumo ar atvirkščiai. ECB vadovė akcentavo, kad bankas tęsia kovą su aukšta infliacija.
Ch.Lagarde nurodė, kad vartotojų kainų augimo klausimu dar yra nenudirbtų darbų. „Esame pasiryžę kovoti su infliacija“, – patikino ECB vadovė.
Metinė infliacija euro zonoje vasarį sudarė 8,5 proc. ECB ekspertai prognozuoja, kad 2023 m. infliacija bus vidutiniškai 5,3 proc., 2024 m. – 2,9 proc., o 2025 m. – 2,1 proc.
