Lina Bušinskaitė. Kaip Lietuva namų darbus vėl paskutinei nakčiai atideda

Lietuva jau ne pirmus metus rengiasi skaitmeninių paslaugų mokesčio (angl. digital tax) diegimui, tačiau atsakingų valstybės institucijų pasiruošimas vyksta pernelyg ilgai.

Lina Bušinskaitė.<br>T.Bauro nuotr.
Lina Bušinskaitė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lina Bušinskaitė, Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkė

Mar 16, 2023, 3:58 PM

Lietuva jau seniai galėjo būti įdiegusi skaitmeninių paslaugų mokestį pasaulinių informacinių technologijų milžinių Lietuvoje generuojamam pelnui apmokestinti ir dalį iš šio mokesčio surinktų lėšų grąžinti į skaitmeninės žiniasklaidos rinką, pavyzdžiui, per naujai kuriamą Medijų rėmimo fondą. Kodėl grąžinti?

Todėl, kad pasaulinės kompanijos tokios kaip „Google“, „Facebook“, „Linkedin“, „Youtube“, „Amazon“ ir kitos platformos savo sukurtais produktais skleidžia vietinės žiniasklaidos – naujienų portalų – sukurtą turinį, padedantį pasaulinėms korporacijoms generuoti papildomas pajamas mūsų šalyje.

Tai jau yra padariusios nemažai užsienio šalių, kuriose šis mokestis jau renkamas į biudžetą. Dalis šalių yra sustabdžiusios savo sprendimą įsidiegti šį mokestį, nes planuoja jungtis prie pasaulinės mokesčių reformos, kurios dalimi bus skaitmeninių paslaugų mokestis. Lietuva, deja, yra tarp tų šalių, kurios neskuba ir kol kas nesimato aktyvesnių veiksmų jungiantis prie minėtos pasaulinės mokesčių reformos, nors planuojamas startas – jau 2024 m.

Kol Lietuva delsia ir neskuba net priimti reikiamų teisės aktų, kad būtų galima sėkmingai Lietuvoje įdiegti skaitmeninių paslaugų mokestį ir apmokestinti pasaulines milžines, vietinės žiniasklaidos bendrovės Lietuvos valstybės biudžetui moka kur kas didesnius mokesčius, nei pasaulinės kompanijos. Taip yra todėl, kad pasaulinėms kompanijoms, kurių būstinės įsikūrusios kitose šalyse, netaikomas pilnas apmokestinimas. O tai yra socialiai neteisinga.

Būtent todėl naujienų portalai ir juos atstovaujanti Interneto žiniasklaidos asociacija siekia aktyvesnių diskusijų su atsakingomis institucijomis šiuo klausimu.

Praėjusiais metais Finansų ministerija viešai išsakė poziciją, kad Lietuva prie šio mokesčio jungsis nuo 2024 m., o realios pajamos Lietuvos biudžetą turėtų pasiekti nuo 2025 m.

Tai reiškia, kad laiko lieka vis mažiau, tad namų darbų negalima atidėlioti. Reikiami teisės aktai ir poįstatyminiai teisės aktai jau dabar turėtų būti teikiami derinti visuomenei, o po to keliauti į Vyriausybę ir Seimą, kas Lietuva 2024 m. sausio 1 d. galėtų sėkmingai startuoti. Kol kas nesame sulaukę jokių projektų derinimui iš Finansų ministerijos.

Kalbant apie užsienio šalis, svarbu paminėti tai, kad nelaukdamos tarptautinių susitarimų, pastaraisiais metais nacionalinius skaitmeninių paslaugų mokesčius įdiegė dar daugiau Europos valstybių, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Vengrija, Lenkija, o kai kurios iš jų artimiausiu metu planuoja pereiti ir prie vieningo tarptautinio pasaulinių kompanijų apmokestinimo, pagal 2021 metų pabaigoje patvirtintus susitarimus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), prisijungti prie EBPO ir G20 pasiekto susitarimo.

Tokį mokestį taiko Turkija ir Indija, kurios irgi jau planuoja pereiti prie vieningo tarptautinio apmokestinimo technologijų milžinėmis, pagal minėtą susitarimą.

Kitos šalys, pavyzdžiui, Austrija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija, Ispanija sutarė, jog išlaikys savo nacionalinius skaitmeninius mokesčius iki įsigalios pasaulinis mokesčių susitarimas. Kai kurios, pavyzdžiui, Italija planuoja nuo 2024 m. pereiti prie EBPO ir G20 pasiekto susitarimo.

2021 m. spalio 8 d. 136 šalys Romoje vykusiame pasaulio lyderių susitikime sutarė įvesti 15 proc. minimalų pasaulinį pelno mokestį. Prie šio susitarimo prisijungė ir Turkija. Skelbiama, kad 15 proc. minimalus mokesčio tarifas bus taikomas įmonėms, kurių pajamos viršija 750 mln. eurų.

Svarbu paminėti ir tai, kad EBPO siekia, jog šalys pasirašytų daugiašalę konvenciją, kuri bus įgyvendinta 2023 m. ir padėtų užtikrinti sklandų ir vieningą pasaulinės mokesčių reformos įgyvendinimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: ekonomikos apžvalga apie iššūkius ir ateities perspektyvas