Supyko sužinoję, ką turės padaryti dėl neįgalių klientų: į restoraną juk nebūtinai užeis aklasis, o tai – kainuos

Banko kortelių skaitytuvai liečiamuoju ekranu diskriminuoja asmenis su regos negalia. Tokią išvadą priėmė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Tikimasi, kad situacija pasikeis nuo 2025 metų, kai įsigalios įstatymas, visus paslaugų teikėjus įpareigosiantis užtikrinti lygias sąlygas gauti tokius pačius gaminius ir paslaugas. Vis dėlto baiminamasi, kad įstatymas – ne geriausia išeitis, esą našta tiesiog bus perkelta verslui.

Banko kortelių skaitytuvai liečiamuoju ekranu diskriminuoja asmenis su regos negalia.<br>Asociatyvi 123rf.com nuotr.
Banko kortelių skaitytuvai liečiamuoju ekranu diskriminuoja asmenis su regos negalia.<br>Asociatyvi 123rf.com nuotr.
E.Šiškauskienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
E.Šiškauskienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Gintarė Kavaliauskaitė

Mar 16, 2023, 2:48 PM

Vilniuje įsikūrusiame restorane „Fortas“ apsilankęs regos negalią turintis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Paulius Kalvelis, norėdamas atsiskaityti, pateko į nepatogią situaciją.

„Buvo atneštas naujos kartos kortelių skaitytuvas su liečiamuoju ekranu. Kadangi nematau, tai norint neiti į konfliktą, buvau priverstas kitiems žmonėms pasakyti PIN kodą, kad būtų patvirtinta mokėjimo operacija“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė P.Kalvelis.

Informaciją apie diskriminuojantį įvykį gavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

„Atlikus tyrimą ir surinkus duomenis, tiesiog konstatavome, kad nebuvo užtikrintos lygios galimybės žmogui suteikiant paslaugas“, – tikino lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

P.Kalvelis sako, kad tokios ir panašios situacijos dažnos. Jis tiki, kad paslaugų teikėjai lygių teisių neužtikrina ne iš blogos valios.

„Iš restorano pusės, sakyčiau, buvo sureaguota geranoriškai, padavėja apgailestavo dėl tokios situacijos, bet ji nieko negali pakeisti“, – šnekėjo jis.

„Sveikintina, kad restoranų grupė iš karto sureagavo ir pasakė, kad bus įdiegtas bei pristatytas ir mygtukinis aparatas“, – komentavo B.Sabatauskaitė.

Su lygių galimybių kontrolieriaus sprendimu buvo supažindinta Lietuvos bankų asociacija. Sprendimas persiųstas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri priima Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.

„Bet kokiu atveju įsigaliojus įstatymui, tie visi aparatai, mokėjimo terminalai turės būti prieinami, ir gamintojas turės juos tokius tiekti. Čia bus ne tiek paties restorano atsakomybė, bet jis turės tokį įsigyti“, – aiškino Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Eglė Čaplikienė.

Įstatymu įgyvendinama europinė direktyva, kad kuo daugiau negalią turinčių asmenų galėtų naudotis gaminiais ir paslaugomis, tarp jų ir banko kortelių skaitytuvais.

„Europos Komisija dabar jau rengia ir iki įsigaliojimo parengs standartus, kaip turėtų atrodyti tokios prekės bei paslaugos ir kaip visi gamintojai turės to laikytis“, – sakė E.Čaplikienė.

Vis dėlto įstatymu patenkinti ne visi. Verslo atstovai nerimauja, kad didžiausia atsakomybė bus perkelta jiems.

„Tai nėra taip paprasta, nes dabar yra keičiama kompiuterinė sistema, kad duomenys keliautų tiesiai į mokesčių inspekciją. O dabar restoranai turės pasigerinti ir integruoti naują sistemą“, – pabrėžė Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė tikina, kad ir papildoma finansinė našta gali būti pakeliama ne visiems.

„Nebūtinai į tą restoraną gali užeiti aklasis, o visa tai kainuoja. Per metus vieno aparatėlio nuoma kainuoja apie 300 eurų, tai jau yra našta verslui“, – skaičiavo E.Šiškauskienė.

„Man atrodo, kad šiuo atveju tokio skaitytuvo įsigijimas tikrai nėra nepakeliama našta. Yra galimybė nevykdyti direktyvos tais atvejais, kai tai yra tikrai didžiulė nepakeliama našta, kai reikia pakeisti didžiulius dalykus ir labai greitai. Bet šiuo atveju 300 eurų tikrai nėra nepakeliama našta“, – prieštaravo E.Čaplikienė.

Verslo atstovai atkreipia dėmesį, kad yra alternatyvų. Pavyzdžiui, išskaidyti sąskaitą tam, kad klientui nereikėtų vesti PIN kodo. Tačiau Bankų asociacijos prezidentė sako, kad PIN kodas užtikrina saugumą.

„Galima būtų išskaidyti ją į kelias dalis, kad neviršytų 50 eurų. Taip pat alternatyva yra laikrodžiai, žiedai, kurie naudojami atsiskaitymui“, – siūlė E.Šiškauskienė.

„Kiekvienas žmogus gali pats nuspręsti, ar tai yra saugu, ar ne. O kai žmogus su regos negalia, tai su PIN kodu geriau kontroliuoja, kiek konkrečiai moka“, – dėstė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, direktyvos įgyvendinimas bus naudingas ir verslui. Esą sumažės prisitaikymo išlaidos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.