Lietuva buvo pagirta, kad tinkamai įgyvendina 31 iš 33 rodiklių, o tai esą parodo, kad mūsų šalis sėkmingai plėtoja žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, vykdo bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo reformas, remia inovacijas ir mokslą.
Bet visas šias pagyras nubraukia pats faktas, kad EK nusprendė Lietuvai taikyti dalies mokėjimo pagal europinę ekonomikos gaivinimo programą stabdymo procedūrą.
Skamba gana biurokratiškai, bet sunerimti galima visai rimtai ne dėl iš piršto laužtų priežasčių.
Du teigiamo įvertinimo nesulaukę rodikliai – Lietuva neįvykdė rekomenduotų pokyčių mokesčių ir aplinkosaugos srityse, todėl EK lauks šešis mėnesius, kol bus atlikti šie darbai, o jei vis dar ne – išmokų mūsų šalis negaus.
Lietuvai kol kas sulaikytos išmokos sudaro tik apie 26 mln. eurų, nors Demokratų sąjungos frakcija Seime, pakvietusi pokalbio premjerę I.Šimonytę ir finansų ministrę G.Skaistę, mini net 565 mln. eurų.
Matyt, tiek gali netekti Lietuvos verslas, jei EK nuspręs, kad mūsų šalis išvis negeba vykdyti numatytų reformų, ir ekonomikos gaivinimo lėšas nubrauks.
Šio liūdno scenarijaus tikimybė turbūt menka.
Tačiau opozicijos kritika vis dėlto atrodo pagrįsta, jei pateikti faktai visiškai teisingi.
Esą Lietuva – pirmoji ES šalis, kuri neįgyvendino šių EK iškeltų sąlygų. Jei tai tiesa, mūsų valdžia tikrai nusipelno bizūno, nes prastai atrodome lyginant su kitomis konkuruojančiomis dėl investicijų šalimis.
Demokratai teigia, kad Lietuva gavo tik avansines išmokas, neskirtas nė pirmasis mokėjimas, kai kitos ES šalys jau derasi dėl antrojo ar net trečiojo.
Aišku, Vyriausybė pateiks Seimui mokesčių ir aplinkosaugos įstatymų projektų paketą, tai jau numatyta pavasario sesijos darbų programoje.
Mokesčių sistemos peržiūra vyks gegužę, o premjerė I.Šimonytė tvirtina, kad Lietuvai svarbiausia mokestinius pakeitimus pateikti – EK sprendimui esą neturės įtakos, kada jie įsigalios.
Bet skubus darbas dažnai būna nei šioks, nei toks. Dėl to nerimauja Lietuvos verslo konfederacija (LVK).
Ši organizacija teigia, kad ekonomikos gaivinimo lėšų sustabdymas buvo nemaloni staigmena verslo bendruomenei, nes tai pirmas kartas, kai taip nutiko mūsų šaliai, ir dėl šitokio teisinio valstybės institucijų nerangumo esą EK uždegė savotišką raudoną lemputę.
LVK prezidentas A.Romanovskis priminė, kad Lietuvai pagal šią programą 2021–2027 metų laikotarpiu numatytos milžiniškos investicijos – 2,2 mlrd. eurų, bet įgyvendinimas vėluoja, o verslas laiku negauna informacijos apie planuojamus kvietimus.
Negana to, LVK nuogąstauja, kad skubant įgyvendinti EK rekomendacijas gali nukentėti teisėkūros kokybė.
Mokesčių lengvatų peržiūra aptariama nuo 2021 metų pradžios, LVK ir kitos verslo organizacijos pateikė savo siūlymų, buvo sudaryta darbo grupė, bet reformai dar nepasirengta, o EK jau pasiuntė Lietuvai įspėjimą. Žinoma, dabar bus verčiamasi per galvą.
Kita vertus, mokesčių sistemos pokyčiai, jei bus kokybiški, Lietuvai savaime gali būti naudingi net nesiejant šios pertvarkos su finansinei paramai būtinomis EK rekomendacijomis.
Vyriausybė ketina persvarstyti neterminuotas lengvatas, specialias apmokestinimo sąlygas, matyt, kiek politiškai bus įmanoma, jas panaikins. Didinamas ir savivaldybių finansinis savarankiškumas.
Taip pat numatyta skatinti pažangias investicijas, užtikrinti, kad mokesčių sistema būtų efektyvi ir prognozuojama. Dar žadama ir mažinti socialinę nelygybę.
Planuojami taršos mokesčių pokyčiai turėtų skatinti žaliąją energetiką – 2023–2025 metais numatoma atsisakyti ar bent sumažinti iškastiniam kurui taikomas akcizų lengvatas ir didinti jų tarifus akmens anglims, koksui, gazoliams, šildymui skirtoms durpėms.
Apie tai kalbama jau ne pirmus metus, šios bendro pobūdžio nuostatos nėra jokia naujiena, bet esminga tai, kokio masto bus šios priemonės, ar pakaks politinės valios įveikti interesų grupių pasipriešinimą.
Tai daugiausia priklausys nuo valdančiųjų gebėjimo susitarti, sulaukti paramos iš opozicijos.
Premjerė I.Šimonytė pareiškė tikinti, kad Seimas pasistengs ir Lietuva gaus visą ES numatytą paramą. Politikės aiškinimu, mokesčių sistemos pakeitimai teikiami net ne todėl, kad biudžete trūktų pinigų, o dėl socialinio teisingumo, nes išlygos ir išimtys jį pakerta.
Sunku ginčytis su tokia pastaba, bet kodėl tuomet dešimtmečius apie tai kalbama, bet vežimas nejuda iš vietos? Aišku, kad nepakanka politinės valios įveikti interesų grupių pasipriešinimą.
Be to, neaišku, kaip šie pažadai siekti socialinio teisingumo pertvarkant mokesčių sistemą dera su ne kartą jau išsakytais tiek finansų ministrės G.Skaistės, tiek kitų valdančiosios koalicijos atstovų pareiškimais, kad apmokestinimas bent per šią kadenciją nebus iš esmės persvarstytas.
Ar įmanoma siekti socialinio teisingumo tik palopant gausių išimčių ir lengvatų sukurtas skyles viešuosiuose finansuose?
