Vidurio ir Rytų Europos paslaugų centrų apdovanojimai surengti vienuoliktą kartą. Kasmet juose išrenkami patys veržliausieji – apdovanojimo siekia šimtai įmonių, kompanijų, organizacijų, savivaldybių. Šiemet į finalą pateko 101 dalyvis. Visi jie siekė prestižinio įvertinimo 27-iose kategorijose.
Šiais metais Varšuvoje vykusiuose Metų proveržio nominacijai buvo atrinkti trys nominantai – Kaunas, Slovakijos miestas Košicė ir Lenkijos Žešuvas. Nors laimėjo pastarasis, jau vien patekti tarp trijų veržliausiųjų – išties rimtas pasiekimas.
Negana to, šiemet miestas neliko nepastebėtas ir tarptautiniame „Financial Times“ reitinge „Europos ateities miestai ir regionai“. Prieš mėnesį Kaunui smulkiųjų Europos miestų kategorijoje skirtos aukščiausios vietos už palankumą verslui bei tiesioginių užsienio investicijų strategiją.
Kauno verslo aplinką kuriančios ir tarptautiniu matomumu besirūpinančios įmonės „Kaunas IN“ vadovas T.Stankevičius papasakojo, ką tokie pasiekimai reiškia miestui ir kauniečiams.
„Visų pirma tai išviešina Kauno investicinės aplinkos galimybes tiek naujai ateinantiems, tiek senesniems investuotojams, svarstantiems apie savo plėtrą.
Reikia suprasti, kad tos kategorijos, kuriose Kaunas buvo įvertintas, labai glaudžiai susijusios tiek su miesto, tiek su visos Lietuvos investicinės aplinkos strategija.
Natūralu, kad tokie reitingai atkreipia dėmesį tų investuotojų, kurie iki šiol nematė Kauno. Mes dėl to labai džiaugiamės“, – sakė T.Stankevičius.
– Už kokius pasiekimus buvo įvertintas Kaunas?
– Iš visų vertinamų šio regiono miestų, kurių buvo 50, Kaunas buvo atrinktas tarp trijų geriausių. Mes pabrėžėme, ką Kaunas daro tam, kad situacija gerėtų.
Visų pirma, mes kartu su Kaune veikiančiomis privačiomis įmonėmis pradėjome kampanijas, kurios studentus skatina stoti į studijų programas, kurios yra aktualios investuotojams.
Antra, palaikome nuolatinę komunikaciją su Kauno oro uostu, kaip būtų galima gerinti Kauno pasiekiamumą.
Trečia, steigiame Aleksoto inovacijų pramonės parką, kuris taps vieta, kur ateis investuotojai. Tokio pobūdžio projektai tikrai reti miestuose.
Visi miestai dirba tikrai daug, stengiasi progresuoti, kad laimėtų. Konkurencija nėra maža, ypač turint omenyje geopolitinę situaciją, kai investuotojai svarsto visus rizikos veiksnius.
Kitas dalykas – demografiniai iššūkiai, susiję su galimos darbo jėgos pasiūla mūsų regione.
– Šiemet miestas puikiai įvertintas ir tarptautiniame „Financial Times“ reitinge „Europos ateities miestai ir regionai“. Smulkiųjų miestų kategorijoje Kaunui – aukščiausios vietos. Kuo svarbus šis pasiekimas?
– Kaunas buvo įvertintas dėl skirtingų priežasčių. Buvo atsižvelgiama ir į tokius veiksnius kaip gyvenimo kokybė, investicinė strategija. Gyvenimo kokybė labai svarbus dalykas kalbant apie tai, kiek patraukli vieta bus ateityje naujiems gyventojams persikelti ir gyventi.
Kauno populiacija pastaruosius penkerius metus auga. Gerindami mieste esančią gyvenimo kokybę per viešąsias vietas, darželius, mokyklas, viešąjį transportą mes sugebėjome pasiekti rezultatą, kuris mums leidžia tikėtis, kad žmonių skaičius augs ir toliau, o tai reiškia, kad į regioną ateinantis naujas investuotojas žinos, kad čia gali rasti daugiau potencialių darbuotojų.
– Ką reikėjo padaryti, kad pasiektumėte tokių rezultatų šiuose reitinguose?
– Kalbant apie „Financial Times“ reitingus, į jų metodologiją įeina du dalykai.
Vienas – analitikų surinkti makroekonominiai duomenys apie gyventojų pokytį, bendrojo vidaus produkto augimą ir kitus veiksnius. Šie duomenys rodo bendrą ekonomikos vystymąsi regione.
Antras – miestų savivaldybės arba agentūros, atsakingos už ekonominę miesto plėtrą, aprašo, ką miestas konkrečiai daro su savo strategija. Mes tai padarėme ir tai atsispindi rezultatuose.
– Ką visi šie apdovanojimai reiškia miestiečiams?
– Gyventojus pasieks netiesioginė nauda. Jei dėl investicinės aplinkos gerinimo, dėl apdovanojimų į Kauną ateis naujų verslų, jiems reikės darbuotojų. Taip naudą pajus ir gyventojai, jie turės daugiau galimybių pasirinkti darbo vietą.
Kuo didesnė konkurencija tarp darbdavių, tuo didesnę naudą gauna ir darbuotojai – jie gauna didesnį darbo užmokestį.
– Kur Kaunui labiausiai reikia patobulėti?
– Kaunui trūksta daugiau verslių žmonių, kurie galėtų čia įgyvendinti savo idėjas, nes natūralu, kad iš to atsiranda ir konkurencija, ir visi kiti dalykai. To visuomet trūko ir trūks.
Kitas dalykas – susisiekimas, kad Kauną būtų galima lengvai pasiekti iš pagrindinių mūsų ekonomikos partnerių, iš valstybių, kurios investuoja į Kauną.
Dauguma dalykų yra pakeliui. Aktyviai dirbama ties tuo, kad problemos išsispręstų. Tai įgyvendinus Kaune aplinka bus dar geresnė.
Matome, kad Kaune kiekvienais metais daugėja užsieniečių. Labai norisi, kad užsieniečiai kiek įmanoma greičiau integruotųsi į miesto gyvenimą tiek socialine, tiek ekonomine prasme. Svarstome įvairius integracijos modelius, kaip tai būtų galima paspartinti.
Vienas realiausių – „International House“. Jis jau veikia Vilniuje, Klaipėdoje, o dabar svarstome tą patį padaryti ir Kaune. Jo paskirtis – po vienu stogu sutelkti visas pagrindines organizacijas, kurios yra atsakingos už užsienio darbuotojų integravimą Lietuvoje.
Be to, stengsimės suteikti visą galimą informaciją, kad užsieniečiai rastų savo kvalifikaciją atitinkantį darbą. Tai – vienas konkretus projektas, kurį, viliuosi, pavyks pradėti per šiuos ar kitus metus.
– Esate kaunietis. Kuo jums pačiam svarbus šis miestas?
– Manau, kad visiems mums smagu, kai mieste vyksta pokyčiai į gera.
Visą laiką yra ką keisti, tobulinti. Stengsimės, kad Kaunas taptų dar svarbesne ekonomikos inovacijų vieta visame Lietuvos ekonomikos žemėlapyje.
