„Skaičiai rodo, kad energijai imlūs Lietuvos pramonės sektoriai po truputį atnaujina gamybą, bet nemaža dalis gamybos sektorių akivaizdžiai susiduria su užsienio paklausos mažėjimu.
Geros naujienos: panašu, kad energijai imlūs Lietuvos pramonės segmentai laipsniškai atnaujina gamybą. Pavyzdžiui, vasarį pirmą kartą po 2 mėn. iš eilės fiksuoto gamybos kritimo augo popieriaus bei plastikų produkcijos apimtys.
Nors gamyba chemikalų ir nemetalo mineralinių produktų segmente toliau krenta, tačiau gamybos nuosmukio tempas sulėtėjo. Panašu, kad nukritus energetikos kainoms, Lietuvos gamintojai kurį laiką stebėjo situaciją ir neskubėjo pulti didinti gamybos apimčių, bet kadangi energetikos kainos toliau lieka žemos, energijai imlios Lietuvos pramonės įmonės vis drąsiau atnaujina gamybą.
Blogos naujienos: medienos, baldų bei metalų segmentų gamybos rezultatai toliau prastėja ir rodo, kad Lietuvos pramonė toliau fiksuoja paklausos eksporto rinkose mažėjimą.
Gamybos kritimo tempas baldų, metalo gaminių, medienos gaminių sektoriuose įsibėgėja, kas rodo silpną ne pirmo būtinumo prekių paklausą pagrindiniuose Lietuvos eksporto rinkose (Vakarų Europa ir Skandinavija). Europos Komisijos duomenys rodo, kad vasarį Lietuvos pramonės įmonių nuomonė apie turimų užsakymų kiekį buvo prastesnė nei COVID-19 piko metu, ir tai, deja, puikiai atsispindi ir atskirų Lietuvos pramonės sektorių rodikliuose“, – feisbuke rašė A.Izgorodinas.
Pasak jo, padidėjusi palūkanų našta toliau neigiamai veiks paklausą pagrindiniuose Lietuvos eksporto rinkose, todėl nepaisant laipsniško gamybos atnaujinimo energijai imliuose sektoriuose, kol kas ji matytų tolesnį gamybos susitraukimą Lietuvos pramonėje.
