„Verslas, Lietuvos žmonės, kurie turi indėlius Lietuvoje, jie skundžiasi bankų veikla ir tai papildomai motyvuoja valdžią kelti tuos klausimus. Jie taip darosi populiarūs, sakydami, kad paimsime iš bankų dalį pelno ir padalinsime. Bet ar tai yra realu padaryti, aš abejoju, nes jie turi Europos Centrinį Banką ir sistemą, kaip gintis nuo to“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė R. Karbauskis.
Jis pažymėjo, kad Lietuvoje bankų siūlomos sąlygos yra prastesnės, negu kitose euro zonos šalyse ir valdančioji dauguma galėtų siūlyti bankams mažinti kreditų maržas ir pasidalinti pelnus su savo klientais. Tačiau, R. Karbauskio nuomone, toks variantas mažai tikėtinas, nes valdžios sprendimais nepasitiki nei bankai, nei visuomenė.
„Kita vertus, jeigu valdžia iš tikrųjų šnekėtųsi su bankais, kad „būkite geri, pradėkite galvoti, kad reikia mažinti maržas kreditų ir t. t.“, tai šiuo atveju tokio popieriaus nėra, bandoma sakyti, kad mes paimsime ir padalinsime per biudžetą tuos pinigus. Pasitikėjimo valdžios sprendimais neturi nei bankai, nei visuomenė“, – sakė LVŽS pirmininkas.
Politikas taip pat tikino, kad šalies bankų srityje yra labai menka konkurencija ir tai yra didžiausia problema. Anot jo, didesnis bankų skaičius Lietuvoje yra ilgalaikė išeitis, sureguliuojant siūlomus įkainius.
„Jeigu šnekėti apie ateitį, bankų srityje turime labai menką konkurenciją, tai yra didžiausia problema. Ta valdžia, kuri sugebės į Lietuvos finansų sektorių kažkokiu būdu prikviesti daugiau bankų ir kada konkurencija pati sureguliuos įkainius ir t. t., tai yra ilgalaikė išeitis ir mums nereikės šnekėti apie tai, kad Lietuvoje verslas ir žmonės yra skriaudžiami bankų“, – aiškino R. Karbauskis.
ELTA primena, kad Finansų ministerija kovo pradžioje parengė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą – juo bus papildomai apmokestinti išaugusius pelnus fiksavę komerciniai bankai, o pajamos – skiriamos krašto apsaugai.
Mokesčio įnašo baze ministerija siūlo nustatyti grynųjų palūkanų pajamas, kurios daugiau nei 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas. Be to, būtų nustatomas 60 proc. laikinojo solidarumo įnašo tarifas paliekant pajamų rezervą galimiems nuostoliams dėl paskolų kokybės pablogėjimo, išaugusioms operacinėms ir kitoms išlaidoms padengti.
Pirmąkart LB ir Finansų ministerija augančius bankų pelnus komentavo vasario pradžioje. Jau tada užsiminta laikiną jų apmokestinimą kaip vieną iš priemonių – pajamas numatant skirti krašto gynybai.
LB anksčiau taip pat siūlė peržiūrėti reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą, didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondo normą.
Pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor – 2022 m. fiksavo pelno augimą.
„Swedbank“ pelnas Lietuvoje 2022 m. siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis lyginant su 2021 m.
Grynasis SEB pelnas didėjo 49 proc. – iki 172,3 mln. eurų.
„Luminor“ pelnas pernai kilo nuo 74,7 mln. iki 124,7 mln. eurų.
