Preliminariais ministerijos skaičiavimais, kooperatyvo nariai už karvę turėtų gauti apie 96 eurų, kiti pieno gamintojai – 87 eurus.
„Nuspręsta mokėti paramą visiems ūkininkams, kurie per pirmąjį šių metų ketvirtį gavo žemesnę nei vidutinė, 35 ct/l, pieno kainą“, – penktadienį žurnalistams po ŽŪM ir ketvirtadienį protestavusių ūkininkų atstovų susitikimo sakė žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.
„Žemiau 35 centų visiems ūkininkams kompensuojame“, – teigė viceministras.
Parama būtų paskirstyta tiems ūkiams, kurių parduodamo natūralaus pieno pirmojo šių metų ketvirčio vidutinė kaina yra mažesnė nei 35 centai už litrą.
Anot P. Astrausko, tokią kainos „kartelę“ siūlo ir patys ūkininkų atstovai. ŽŪM skaičiuoja, jog į išmokas galės pretenduoti 9 iš 10 šalies pieno ūkių.
„Tai atlieps 90 proc. ūkininkų lūkesčius“, – pabrėžia jis.
Ministerija yra atlikusi analizę, kurios duomenimis vasarį 91 proc. ūkininkų kilogramą pieno pardavė už 15–35 centus, kuomet likę 9 proc. – 35–70 centų. Šie 1057 ūkių pardavė 70 proc. viso pieno, gavo 77 proc. visų pajamų, o laiko 55 proc. visų karvių.
Pasak P. Astrausko, parama pieno gamintojams būtų išmokėta gegužę, gavus ir apdorojus viso ketvirčio kainų statistiką.
„Išmokos ūkininkus turėtų pasiekti apie gegužės pabaigą, tikėtina. Turime sulaukti oficialių kovo mėnesio duomenų – juos gausime balandžio 15 d., turėsime apdoroti ir paleisime kvietimą teikti paraiškas“, – sakė viceministras.
10 proc. didesnė išmoka būtų skirta ūkininkams, kurie priklauso kooperatyvams ir juose parduoda savo produkciją.
„Tam, kad būtų šiek tiek didesnė paskata ūkininkams kooperuotis“, – pažymėjo P. Astrauskas.
ŽŪM informuoja, jog paraiškas paramai gauti numatoma rinkti nuo balandžio 24 d. iki gegužės 12 d.
Jaunųjų ūkininkų atstovas patobulintą išmokų tvarką giria
Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus teigė, kad ŽŪM pasiūlytas išmokų modelis yra teisingas.
„Ta sklaida mus tenkina, ministerija šiandien įsiklausė, iš tikrųjų, tie priimti sprendimai turėtų patenkinti bent 90 proc. pieno gamintojų“, – žurnalistams sakė A. Svitojus.
„Šitoje vietoje gali būti nepatenkintos tam tikros korporacijos, kurios turi nemažus lašinius, pelnus, jos norėtų taip pat gauti tą socialinę paramą. Tačiau socialinė parama turėtų keliauti į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, o čia skiriama parama šeimos ūkiui, tvariam, teisingam vystymuisi“, – kalbėjo jis.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas antrino, kad pagal naująją išmokų tvarką finansinė pagalba pasiektų smulkius, vidutinius ir šeimos ūkius kurie „šiai dienai nebeišgyvena“.
Jo teigimu, atlikusi analizę ŽŪM pamatė, kad anksčiau pasiūlyta išmokų tvarka – skirti 37–38 eurų paramą už karvę visiems ūkiams – nebūtų tikslingai nukreipta labiausiai nukentėjusiems ūkiams.
„Labai džiaugiamės, kad gavę duomenų, padarę analizę, pamatėme, kokie yra faktiniai kainų skirtumai. (...) Ministerija atvėrė akis ir pamatėme, kad pieno kainos skiriasi iki 4 kartų. Jei paramą dalintumėm visiems gamintojams už gyvulį, ta parama didžiąja dalimi ūkiniams subjektams, kuriems ir taip nėra prastai“, – žurnalistams sakė V. Buivydas.
„Girdime, matome skaičius, kad kai kurie ūkininkai gauna iki 80 centų“, – akcentavo jis.
Ūkininkų atstovas skaičiavo, kad pridėjus subsidiją, gaunamas atlygis už parduotą litrą pieno padidėtų 8–9 centais.
ELTA primena, kad ministerija praėjusią savaitę pasiūlė skirti 8 mln. eurų biudžeto lėšų 37–38 eurų dydžio išmokoms už laikomą karvę skirti. Savo ruožtu patys ūkininkai tikina, kad tokios paramos ūkiams neužteks bei prašo 40 mln. eurų skubios paramos, ragina žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką atsistatydinti.
ŽŪM šią savaitę inicijavo Pieno įstatymo projekto pakeitimus, kuriais siekiama sustiprinti pieno pardavėjų derybines galias, apibrėžti, kada žaliavinis pienas būtų parduodamas ar perkamas nesąžiningai.
Ministerija siūlo nebegrupuoti žalio pieno pardavėjų pagal parduodamo pieno kiekį, nustatyti, kad derybos dėl jo kainos vyktų ne su atskiru pardavėju, o su jų grupe, kuri atstovautų visus konkrečiam pardavėjui pieną tiekiančius ūkininkus.
Be kitų pakeitimų, dar siūloma nustatyti, kad sutarta pieno supirkimo kaina galėtų būti fiksuota arba perskaičiuojama pagal objektyvius rodiklius, o pieno pirkėjai pagal viešą tvarką galėtų taikyti iki 20 proc. pirkimo kainos siekiančias priemokas ir priedus.
Ketvirtadienį prie Seimo vyko protestas, rengtas tęsiantis ūkininkų nepasitenkinimui dėl stipriai nukritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų bei ŽŪM ir Vyriausybės reakcijos į kilusią krizę.
Pirmadienį ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Briuselyje K. Navickas iš Bendrijos Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo prašė suteikti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį – kol pieno supirkimo kainos normalizuosis.
Lietuva į žemės ūkio eurokomisarą dėl lėšų kreipėsi kartu su Latvija, o, anot ŽŪM, jų poziciją palaiko dalis kitų šalių.
Kaip antradienį parlamentarams aiškino I. Šimonytė, vadinamoji „pieno krizė“ kilo, nes Lietuvoje labai didelė superkamo pieno dalis naudojama eksportuojamai produkcijai pagaminti, o staigiai kritus supirkimo kainoms pramonės įmonės, siekdamos išlaikyti savo konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, sumažino jas ūkininkams, kurių derybinė galia mažiausia.
Stiprinti derybinę poziciją I. Šimonytė ir K. Navickas ragina kooperuojantis.
