Ji taip pat ragina neapsunkinti padėties smulkiajam ir vidutiniam verslui, suteikti ilgesnes mokestines „atostogas“ įmonėms.
„Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje (EIM) norėtume šioje mokesčių diskusijoje matyti ne tik biudžeto surinkimo argumentą ar buhalterinį matymą, bet ir tai, kaip tai paveiks Lietuvos ekonomikos konkurencingumą bei kaip užtikrins mūsų ekonomikos augimą“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.
Pirmiausia, pasak A. Armonaitės, mokestiniais pakeitimais turėtų būti palengvinama Lietuvos konkurencinė kova dėl talentų, todėl esą darbo santykių apmokestinimas šalyje turėtų būti konkurencingas, palyginti su kaimyninėmis šalimis.
Be to, akcentuoja ministrė, mokestinė aplinka turi sudaryti sąlygas įmonėms, pirmiausia smulkioms ir vidutinėms, „augti ir plėstis“.
„EIM pasiūlymai susideda iš šitų dviejų krypčių. Esame pasiruošę dėl jų diskutuoti, kviesime į juos atsižvelgti“, – teigė A. Armonaitė.
Ji kalbėjo, jog ministerija pritaria pasiūlymui pratęsti pelno mokesčio lengvatą investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, tačiau pasigedo reinvestuojamo pelno lengvatos.
„Mums atrodo, kad reinvestuojamo pelno modelis būtų buvęs gal geresnis, bet taip pat džiaugiamės, kad pavyko pasiekti tą kompromisinį momentinio nusidėvėjimo modelį“, – sakė ministrė.
Anot A. Armonaitės, EIM taip pat siūlys koreguoti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribos kartelę, kurią Finansų ministerija siūlo didinti nuo 45 iki 55 tūkst. eurų. EIM vertinimu, ją reiktų susieti prie „objektyvesnio dydžio“.
„Pavyzdžiui, vidutinio darbo užmokesčio arba infliacijos rodiklių“, – teigė A. Armonaitė.
Individualios veiklos apmokestinimo pokyčiai neturėtų demotyvuoti gyventojų
A.Armonaitė sako, kad Finansų ministerijos siūlymas palaipsniui didinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) dirbantiems savarankiškai neturėtų atgrasyti tokią veiklos formą pasirinkusių ir aukštas pajamas gaunančių darbuotojų.
Ministrė pažymi suprantanti tikslą suvienodinti skirtingų darbo rūšių apmokestinimą, tačiau tikina, kad dar reikia diskusijų, ar to reikia siekti mokesčių tarifus didinant.
„Individualios veiklos apmokestinimas daugiau gal motyvuotas noru, kad visi, kas uždirba daugiau, prisidėtų prie valstybės biudžeto. Kita vertus, taikant į tam tikras labai gerai apmokamas profesijas, nenorėtume, kad apskritai tos laisvosios profesijos būtų demotyvuotos veikti. Dėl to, manau, dar reikės diskusijų“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.
„Suprantame norą suvienodinti tas lubas darbo santykiams ir individualiai veiklai, bet jų suvienodinimas yra į lubų kėlimą, o ne žeminimą. Tai siūlysime diskutuoti šia kryptimi“, – teigė ministrė, kartu patikinusi, jog jos vadovaujama Ekonomikos ir inovacijų ministerija turi savų konkrečių pasiūlymų.
Pasiūlytą NT mokestį vertina skeptiškai
A. Armonaitė laikosi pozicijos, kad Finansų ministerijos kartu su mokestinių pasiūlymų paketu pristatytas nekilnojamojo turto (NT) mokestis nėra pakankamai argumentuotas.
„Norėtųsi daugiau argumentacijos, ko konkrečiai siekiama tuo mokesčiu, nes jei siekiama, pavyzdžiui, atšaldyti būsto rinką, manome, kad ji jau yra atvėsusi dėl EURIBOR (padidėjimo – ELTA). Tad kol kas vertinu skeptiškai“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.
Jos teigimu, papildomas būsto apmokestinimas – augant palūkanų normoms – neigiamai paveiktų gyventojų finansinę padėtį.
„Svarbu vis tik diskutuoti ir turėti omenyje, kad šiuo metu paskolos yra labai pabrangusios ir papildomi mokesčiai atimtų pajamas iš žmonių sąskaitų ar piniginių. Tai kol kas vertiname skeptiškai“, – kalbėjo ministrė ir koalicijai priklausančios Laisvės partijos pirmininkė.
Praėjusią savaitę, kartu su kompleksine mokesčių reforma, finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė ir naują NT mokesčio modelį – Finansų ministerija siūlo apmokestinti ne bendrą NT objektų verčių sumą, o kiekvieną objektą atskirai, išplečiant mokestinę bazę.
Gyvenamajam būstui siūloma taikyti lengvatinį apmokestinimą, o pusė gyventojų jokio NT mokesčio esą nemokėtų. Skaičiuojamas vidutinis mokesčio dydis – 14 eurų kasmet.
Jis būtų apskaičiuojamas pagal NT vertės medianą kiekvienoje savivaldybėje – jos neviršijantis NT apmokestinamas 0 proc., siekiantis nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., dvi medianas viršijantis – 0,1 proc. tarifu.
Mokesčio pajamos būtų skiriamos savivaldybėms. Anot ministerijos, taip „didinamas savivaldos finansinis savarankiškumas ir stiprinami pajėgumai investuoti į viešąją infrastruktūrą".
Nepritaria individualios veiklos prezumpcinių sąnaudų dydžio mažinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija nepritaria Finansų ministerijos pasiūlymui individualios veiklos prezumpcinių sąnaudų dydį sumažinti nuo 30 proc. iki 20 proc.
Ši pastaba pristatyta mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės posėdyje. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos specialistai dar pastebi, kad reikalinga praktinio nedarbo draudimo įgyvendinimo schema, siekiant užkardyti piktnaudžiavimą.
Be to, jie pritaria „Sodros“ „lubų“ suvienodinimui, tačiau į mažesnę pusę, t. y. siūlo mažinti „Sodros“ „lubas“, taikomas darbo pajamoms iki 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Ekonomikos ir inovacijų ministerija nurodo pritarianti Finansų ministerijos pasiūlymui, kad didesnę nei 20 tūkst. eurų apyvartą pasiekiantys asmenys nebegalėtų verstis su verslo liudijimu.
„Pritariame, tačiau siūlome konkrečią ribą susieti su infliacija (SVKI) ar VDU. Pavyzdžiui, 18 VDU (tada dabar riba būtų 34,2 tūkst. eurų). Siūlome nedrausti teikti paslaugas ir prekes juridiniams asmenims“, – rašoma ministerijos pristatyme.
Šiuo metu asmenys, norintys išsiimti verslo liudijimą, iš karto susimoka savivaldybės lygiu nustatytą fiksuotą verslo liudijimo kainą, priklausančią nuo pasirenkamos veiklos ir laikotarpio, o dėl to nebėra prievolės mokėti pajamų mokesčio, kol nepasiekiama 45 tūkst. eurų pajamų riba (jeigu veiklos pajamos gaunamos iš fizinių asmenų, jei iš juridinių asmenų – 4,5 tūkst. eurų).
Ekonomikos ir inovacijų ministerija dar siūlo palikti dabar galiojančią 300 tūkst. eurų apyvartos kartelę pelno mokesčiui, tačiau standartiniu tarifu apmokestinti visų įmonių apyvartos dalį, kuri viršija 300 tūkst. eurų.
„Iki šios ribos įmonės mokėtų 5 proc. tarifą, o viršijus ribą nuo dalies, kuri viršija, mokėtų 15 proc. tarifą“, – rašoma dokumente.
Dar siūloma pirmiems dvejiems veiklos metams taikyti 0 proc. pelno mokesčio tarifą.
Pajamos natūra
Ministerija norėtų, kad būtų sudarytas pajamų natūra sąrašas, kurioms būtų skiriama bendra neapmokestinama suma, kuri galėtų siekti 5 proc. nuo per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuoto bruto darbo užmokesčio.
„Krepšelio viršutinė riba turėtų būti ribojama. Vidutines pajamas gaunančio asmens metinis krepšelis būtų 1147,5 euro.
Į šį sąrašą būtų galima įtraukti: nemokamą arba dalinai kompensuojamą maistą (šiuo metu apmokestinama); parkavimo vietos bei kelionės į darbą ir iš jo išlaidas, įskaitant transporto priemonių įsigijimą, nuomą ir dalijimosi paslaugas (šiuo metu neapmokestinama sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos); sporto salės abonementus bei sveikatinimo paslaugas (šiuo metu apmokestinama); apgyvendinimą (šiuo metu apmokestinama); papildomą sveikatos draudimą šeimos nariams (šiuo metu apmokestinama); darbo vietos įrengimą namuose (šiuo metu apmokestinama)“, – dėstoma dokumente.
Ministerija taip pat siūlo neapmokestinamą dydį dovanoms susieti su vidutiniu metiniu bruto darbo užmokesčiu, išlaikant suapvalintą 2,5 proc. santykį remiantis 2008 m. dovanos neapmokestinimo dydžio ir tuometinio vidutinio metinio bruto darbo užmokesčio santykiu (kaip alternatyva galimas dydžio susiejimas su MMA).
„Pagal Finansų ministerijos prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį 2023 m., neapmokestinamas dydis dovanoms galėtų siekti 573,75 euro“, – nurodoma pristatyme.
Galiausiai Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo PVM ribą susieti su SVKI, VDU ar kitu indeksuojamu dydžiu. Taip siekiant automatiškai ją indeksuoti ir išvengti periodinio PVM ribos didinimo (tačiau nustatant maksimalią ribą, kuri gali būti nustatoma be ES leidimo).
Kaip žinia, Finansų ministerija siūlo PVM riba padidinti nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.
Siūlo 8 proc. GPM tarifą talentams iš užsienio
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo įvesti 8 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą į Lietuvą atsikraustantiems darbuotojams, kurių atlyginimas yra bent dvigubai didesnis už vidutinį šalies darbo užmokestį (paskutinį 2022 m. ketvirtį siekė 1900,3 euro (bruto). Teigiama, kad lengvata pritrauktų talentų ir galiotų 5 metus.
Standartinis GPM tarifas Lietuvoje yra 20 proc.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pristatyme nurodoma, kad į lengvatą pretenduojantys darbuotojai turėtų bent 5 metus iki darbo sutarties pasirašymo nebūti mokesčių rezidentais Lietuvoje.
„Praktika taikoma: Danija taiko 27 proc. sumažintą GPM tarifą, vietoj 38,3–38,9 proc., Portugalija taiko 20 proc. sumažintą tarifą, vietoj 26,5–30,5 proc., Ispanija taiko sumažintą 19 proc. tarifą (ES piliečiams) ir 24 proc. tarifą (trečiųjų šalių piliečiams), vietoj 21–27,46 proc. Taip pat Švedija, Nyderlandai ir Islandija taiko mokesčių bazės mažinimą. Švedija – 26 proc., Nyderlandai – 30 proc. Islandija – 26 proc.
Pradėjus taikyti mokestinę paskatą, pajamų reikalavimą atitinkančių užsieniečių srautas Danijoje išaugo 2,2 karto labiau nei šiek tiek mažesnes pajamas gaunančių atvykėlių. Nyderlanduose taikoma mokestinė paskata daugeliui ja besinaudojančių buvo lemiamas atvykimo į šalį veiksnys (63 proc. be jos nebūtų atvykę)“, – rašoma dokumente.
Kalbant apie lengvatos kainą valstybės biudžetui, ministerija nurodo, kad pritraukti nauji ir susigrąžinti mokesčių rezidentai lemtų trigubai daugiau valdžios sektoriaus pajamų nei išlaidų.
„Jautrumo analizė: net pesimistinio scenarijaus atveju, papildomos valdžios sektoriaus pajamos dėl mokestinių paskatų viršytų pajamų netekimus“, – teigiama pristatyme.
Dar vienas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymas – sveikatos draudimo įmokos užsieniečių šeimos nariams.
Paaiškinama, kad šiuo metu apie 50 proc. užsieniečių sutuoktinių negauna reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje.
„Daugiausiai užsieniečių relokavusios bei ilgiau nei 1 metus įsikūrusios įmonės prognozuoja 20 proc. darbuotojų nubyrėjimą dėl nepalankių trumpalaikių integracinės sistemos sprendimų, kurie neužtikrina sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo jų sutuoktiniams“, – rašoma pristatyme.
Dėl to siūloma užsieniečiams leisti savanoriškai mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.
„Užsieniečių sutuoktiniai įtraukiami į PSD sistemą ir privalo mokėti kas mėnesines įmokas. Įgyvendinus pasiūlymą papildomos pajamos į PSD fondą siektų 4,5 mln. eurų per metus“, – rašoma dokumente.
Ministerija dar siūlo suvienodinti mokesčių mokėtojo statusą skaitmeniniams klajokliams.
A. Armonaitės ministerija ragina NPD sulyginti su MMA
Ekonomikos ir inovacijų ministerija pastebi, kad mokesčių reforma reikšmingai padidins valstybės biudžeto pajamas, todėl ragina grįžti prie įsipareigojimo suvienodinti minimalią mėnesinę algą (MMA) ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
Šiuo metu MMA Lietuvoje siekia 840 eurų, o NPD – 625 eurus.
„2022 m. pagal nustatytus MMA ir NPD dydžius, šis atotrūkis (absoliučiomis vertėmis) padidėjo“, – pastebima Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pristatyme.
Dokumente dar įvardijamas pasiūlymas indeksuoti 10 tūkst. eurų ribą, kuri siūloma investicinei sąskaitai.
Primenama, kad šiuo metu pajamos iš finansinių produktų apmokestinamos tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo jos gautos.
„Investavimo išlaidos atimamos tik iš finansinių produktų pardavimo pajamų (bet ne iš tokių produktų laikymo, kaip pavyzdžiui, palūkanų). 500 eurų sumos per metus neviršijančios palūkanos, taip pat finansinių priemonių perleidimo pajamos neapmokestinamos“, – rašoma dokumente.
Finansų ministerija siūlo sudaryti galimybę gyventojui savo turimą sąskaitą deklaruoti kaip investicinę sąskaitą.
„Per ją gautą investavimo į įvairius finansinius produktus grąžą (pelną) siūloma apmokestinti, tik jei ji nereinvestuojama. Per investicinę sąskaitą investuotą sumą leisti atimti iš bet kokios rūšies gautų investicinių pajamų.
Produktą orientuoti į smulkesnius investuotojus nustatant galimą per metus investuoti sumą – 10 tūkst. eurų. 500 eurų lengvata tik pajamoms, gautoms iš finansinių produktų, įsigytų ne per investicinę sąskaitą“, – rašoma dokumente.
Savo ruožtu Ekonomikos ir inovacijų ministerija pastebi, kad svarbu užtikrinti, jog investicinę sąskaitą galėtų valdyti profesionalūs investuotojai, siekiant paskatinti aktyvesnį gyventojų dalyvavimą.
„Investicinės sąskaitos įkūrimas paskatintų gyventojų finansinį raštingumą, prisidėtų prie viduriniosios klasės ilgalaikių pajamų augimo, netiesiogiai prie verslo finansavimo sąlygų gerėjimo“, – pastebima dokumente.
ELTA primena, kad Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.
Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.
Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.
Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį. Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.
