Darbo užmokesčio augimas šiais metais, LB prognozėmis, viršys infliacijos augimą. Tai reiškia, kad vartotojų perkamoji galia pradės didėti.
2022 m. vidutinis realiojo bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis per ketvirtį Lietuvoje buvo neigiamas (–0,1 proc.), o euro zonoje tuo pačiu metu šis rodiklis vidutiniškai padidėjo 0,5 proc. Tokiai ūkio raidai Lietuvoje didelę įtaką darė reikšmingai šoktelėjusi infliacija, sumažinusi realiąsias gyventojų pajamas ir apribojusi privatųjį vartojimą.
Infliacija mažėja nuo 2022 m. rugsėjį pasiekto piko ir tam didžiausią įtaką turi energijos išteklių kainos. Pavyzdžiui, dujų kainos Europoje sumažėjo iki lygio, kuris buvo dar prieš prasidedant Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą. Vis dėlto centrinių bankų atidžiai stebimas grynosios infliacijos rodiklis, skaičiuojamas atmetus nepastovias energijos ir maisto kainas, euro zonoje vis dar nemažėja.
Todėl, G.Šimkaus teigimu, Europos Centrinio Banko bazinių palūkanų normų didinimas yra būtina priemonė prieš didelę infliaciją ir jos neigiamą poveikį ekonomikai ir vartotojų perkamajai galiai. Ekonomikoje jau juntamas anksčiau priimtų pinigų politikos sprendimų poveikis – ilgainiui tai padės sugrąžinti infliaciją į siekiamą 2 proc. lygį. LB ekonomistai prognozuoja, kad 2023 m. infliacija dar sieks 9 proc., o 2024 m. ji sumažės iki 2,7 proc.
„Bendroji metinė infliacija Lietuvoje mažėja penktą mėnesį iš eilės. Tačiau nors energijos kainos traukiasi, maisto kainų infliacija išlieka svarbi ir lieka pagrindinis infliacijos procesus lemiantis veiksnys.
Grynoji infliacija, neapimanti svyruojančių energijos ir maisto kainų dedamųjų, jau pasiekė piką.
Nors daugelio infliacijos komponenčių kainų augimo pagreitis mažėja, jį dar vis palaiko pramonės prekių kainų augimas. Kainų augimo inerciją palaiko įmonių gebėjimas perkelti sąnaudas į galutines kainas reikšmingai nebloginat pelningumo rodiklių“, – kalbėjo G.Šimkus.
Anot jo, šiais metais ketvirtinis kainų augimas gerokai sumenks ir grįš įprastinį. Vis dėlto LB vadovas pabrėžė: infliacija dar nenugalėta, o defliacijos LB nenumato.
Vangesnė ekonomikos raida veikė ir darbo rinką, tačiau jos būklė tebėra gera – daugėja dirbančiųjų, nedarbo rodiklis mažas, o vidutinis darbo užmokestis toliau didėja. Prie užimtumo augimo reikšmingai prisidėjo sėkmingai į Lietuvos darbo rinką integruoti ukrainiečiai. Lietuvoje pagal darbo sutartis dirba apie 23 tūkst. ukrainiečių, t. y. daugiau nei pusė į Lietuvą atvykusių darbingo amžiaus karo pabėgėlių.
LB prognozuoja, kad šiemet nedarbo lygis tebebus palyginti žemas ir sieks 6,6 proc., o 2024 m. sumažės iki 6,4 proc. Numatoma, kad šiemet vidutinio darbo užmokesčio metinis augimas sieks 10 proc. ir aplenks infliaciją. Atsigaunantis privatusis vartojimas turėtų didinti ekonominį aktyvumą.
Šiemet prie ūkio augimo daugiau nei praėjusiais metais turėtų prisidėti ir valdžios sektoriaus investicijos. Numatoma, kad 2023 m. pastebimai padidės lėšų iš ES paramos fondų, skiriamų investicijoms, srautas. Pamažu turėtų gerėti ir užsienio prekybos partnerių ekonominė padėtis.
Skatinama privačiojo vartojimo, daugiau, nei anksčiau numatyta, auga JAV ekonomika, o COVID-19 protrūkių valdymo politikos švelninimas leidžia tikėtis spartesnio Kinijos ūkio atsigavimo. Tokios tendencijos leidžia prognozuoti, kad Lietuvos BVP antrąjį pusmetį atsigaus ir realusis BVP 2023 m. padidės 1,3, o 2024 m. – 3,2 proc.
Ekonomikos raida nedžiugina
„Pernai Lietuvos ekonomika augo 1,9 proc. Turint omenyje sudėtingą aplinką, tai nėra mažas augimas. Vis tik ekonomikos raida nedžiugina.
Jei žiūrime į ketvirtinius pokyčius, iš principo mūsų ekonomika neaugo, o 1,9 proc. augimas nulemtas palyginamosios bazės. Tai reiškia, kad kiekvieną ketvirtį pridėtinės vertės buvo sukuriama vidutiniškai tiek, kiek būdavo sukuriama 2021 m. ketvirtą ketvirtį.
Tačiau tai taip pat yra ir teigiama žinia: jei šiais metais prognozuojamas ekonomikos augimas, tai reiškia, kad atsispirsime nuo stabilios palyginamosios bazės ir iš tiesų pereisime į ekonomikos pakylėjimą. Mūsų skaičiavimais, per ketvirtį ekonomika vidutiniškai turėtų augti 0,7 proc. Taigi ekonominė padėtis turėtų gerėti“, – kalbėjo G.Šimkus.
Eksportas prarado tempą
„Pernai eksportas prarado savo spartą. Jį stabdė sumažėjusi išorės paklausa ir pablogėjęs kainų konkurencingumas. Nominaliai kas ketvirtį eksportas augo po 5 proc., tačiau, žiūrint į kiekius, matome, kad kas ketvirtį augimas neviršijo 1 proc. ir tai buvo dvigubai lėčiau nei augimas, stebėtas pastarąjį dešimtmetį“, – situaciją apžvelgė LB vadovas.
Eksporto plėtrai pirmąjį metų pusmetį didžiausią poveikį turėjo išorės paklausa, transporto paslaugų eksportą suvaržė įvairios ES taikomos sankcijos, kažkiek paveikė ir Mobilumo paketas. Nuo trečiojo ketvirčio eksporto plėtrai pagalius į ratus kišo brangę ištekliai ir kainos konkurencingumas.
Visa tai veikė ir lietuviškos kilmės eksportuojamos produkcijos gamybą. Anot G.Šimkaus, net ir esant sparčiam kainų augimui kai kurių prekių grupių eksportas pernai persivertė į neigiamą pusę. Čia minima chemijos, medienos ir baldų, metalų ir jų gaminių pramonė.
Bendrą prekių ir paslaugų augimą kol kas palaiko sparčiai augantis reeksportas: jei 2022 m. pusėje čia dominavo energetiniai produktai, antroje metų pusėje išaugo transporto reekesporto į Nepriklausomų valstybių sandraugą, išskyrus Rusiją, apimtys.
Darbo rinkos fenomenas
Dėl palyginamosios bazės namų ūkių vartojimas pernai padidėjo 0,5 proc., tačiau per ketvirtį namų ūkių vartojimas susitraukdavo 0,7 proc.
„Mūsų akimis, šiuos skaičius reikia vertinti infliacijos ir mažėjančios perkamosios galios kontekste. Nenuostabu, kad namų ūkių vartojimas susitraukė, tačiau turint omeny sąlygas susitraukimas buvo gana ribotos apimties. Šių metų sausį namų ūkių lūkesčiai buvo geriausi nuo karo Ukrainoje pradžios“, – sakė G.Šimkus.
Kalbant apie ateitį, LB numato, kad reali perkamoji vartotojų galia turėtų augti – infliacija slops, darbo užmokestis augs.
Darbo rinka, G.Šimkaus teigimu – šio laikotarpio fenomenas: turime suprastėjusią ekonominę aplinką, įsižiebusią infliaciją, griežtinamą pinigų politiką, o daugelyje valstybių, taip pat ir Lietuvoje, darbo rinka lieka itin atspari ir aktyvi.
Pernai Lietuvoje reikšmingai padidėjo darbingo amžiaus gyventojų skaičius: dirbančiųjų skaičius pernai metų trečiąjį ketvirtį buvo 1 mln. 445 tūkst. Tai didžiausias dirbančiųjų skaičius nuo 2008 m. Čia savo padarė ir išaugę pabėgėlių iš Ukrainos srautai.
Dėl migracijos saldo pernai nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje pernai išaugo 2 proc. Tai – didžiausias prieaugis nuo šių duomenų skelbimo pradžios.
LB duomenimis, Ukrainos karo pabėgėliai sukūrė apie 400 mln. eurų, arba 1 proc. pridėtinės vertės Lietuvoje.
„Daugiausia ukrainiečių dirba vidutinės kvalifikacijos darbus, aukštos kvalifikacijos darbininkai sudaro apie 8 proc. dirbančių ukrainiečių. Karo pabėgėliai daugiausia specializuojasi paslaugų sektoriaus veiklose, rečiausiai įsidarbina žemės ūkio sektoriuje“, – sakė G.Šimkus.
