„Tikrai neskaičiau konkrečių pasiūlymų ir nelabai turėčiau galimybę tą daryti, nes dabar yra tas laikas, kai savo pasiūlymus teikia visi. Kai jau pasiūlymų teikimo laikas ir diskusijų laikas pasibaigs, tada daugiau mažiau tie pasiūlymai bus įvertinti, pirmiausia pačios Finansų ministerijos, nes tikrai negaliu atspėti, į kuriuos (pasiūlymus – ELTA) nuspręs pati atsižvelgti ir kiek dar liks diskusinių klausimų ant stalo. Kai jau liks diskusiniai klausimai Vyriausybėje, tada tuos likusius klausimus ir diskutuosime“, – antradienį žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„O kalbant apie tai, ką susiderins institucijos tarpusavyje, man nėra didelės būtinybės tuo klausimu turėti kažkokią asmeninę nuomonę, jeigu Vyriausybėje bus pasiektas konsensusas tarpinstituciniu lygmeniu“, – pažymėjo ji.
Politikė akcentuoja, kad mokestinių pakeitimų paketas nėra vienpusis ir nukreiptas tik į lengvatų mažinimą ar atsisakymą. Tačiau, anot jos, daugiausiai diskutuojama apie lengvatų mažinimą dėl to, kad „Lietuvoje populiaru tik mažinti mokesčius“, o visa kita yra „už diskusijos ribų“.
„Paketas nėra vienpusis, nukreiptas tik į lengvatų mažinimą ar atsisakymą. Jame daug dalykų, bet diskutuojama daugiausiai apie vieną pusę, nes mokesčius Lietuvoje populiaru tik mažinti, visa kita dažnai yra už diskusijos ribų“, – aiškino konservatorė.
„Nepaisant to, kad žmonės, kurie turi lengvatas, kurios nėra ekonomiškai gerai paaiškinamos, iš esmės naudojasi viešosiomis paslaugomis už kurias sumoka tie, kurie moka didžiausią mokesčių naštą, o tai yra samdomi darbuotojai uždirbantys labai vidutines pajamas“, – tvirtino I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo įvesti 8 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą į Lietuvą atsikraustantiems darbuotojams, kurių atlyginimas yra bent dvigubai didesnis už vidutinį šalies darbo užmokestį (paskutinį 2022 m. ketvirtį siekė 1900,3 euro (bruto). Teigiama, kad lengvata pritrauktų talentų ir galiotų 5 metus.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pristatyme nurodoma, kad į lengvatą pretenduojantys darbuotojai turėtų bent 5 metus iki darbo sutarties pasirašymo nebūti mokesčių rezidentais Lietuvoje.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija dar siūlo palikti dabar galiojančią 300 tūkst. Eur apyvartos kartelę pelno mokesčiui, tačiau standartiniu tarifu apmokestinti visų įmonių apyvartos dalį, kuri viršija 300 tūkst. eurų.
Siūloma pirmiems dvejiems veiklos metams taikyti 0 proc. pelno mokesčio tarifą.
Galiausiai Ekonomikos ir inovacijų ministerija nepritaria Finansų ministerijos pasiūlymui individualios veiklos prezumpcinių sąnaudų dydį sumažinti nuo 30 proc. iki 20 proc.
