„Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ apie tai kalbėta su „Brandonomika“ ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.
– 2023 m. infliacija ir toliau mažės, bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį pusmetį augs sparčiau, atlyginimų augimas turėtų pralenkti infliacijos augimą. Kiek realios tokios prognozės ir ar jos nėra per daug optimistinės?
– Aš kaip tik manau, kad antrąjį pusmetį Lietuvos BVP ne augs, o kris sparčiau. Mano supratimu, su tokiomis bazinėmis palūkanomis, kurias turime JAV ir euro zonoje, neįmanoma tikėtis ekonomikos augimo.
Akivaizdu, kad dabar palūkanų dydis JAV pasiekė tam tikrą skausmingą lygį, kuris jau ne padeda, o kenkia finansų sistemai.
Euro zonoje dabar matome tam tikrą ekonomikos atšokimą, bet aš manau, kad tai – laikinas aspektas. Taip pat manau, kad infliacijos problema tiek JAV, tiek euro zonoje yra paslaugų segmente. Infliaciją skatina žemas nedarbo lygis ir atlyginimų augimas. Jei tikslas tiek JAV, tiek euro zonoje yra pasiekti 2 proc. infliaciją, akivaizdu, kad be didesnės recesijos apsieiti neįmanoma.
– Tai šiemet turbūt tikrai nebus pasiektas tas 2 proc. infliacijos rodiklis?
– Gali būti, kad ir nebus, bet paslaugų infliacija lieka probleminė dėl stiprios situacijos darbo rinkoje, dėl augančių atlyginimų. Mano supratimu, centriniai bankai eis iki galo – tikslas yra sukelti didesnę recesiją, kad ji paveiktų darbo rinką bei darbo užmokestį ir tokiu būdu sumažinti infliaciją iki 2 proc.
Man asmeniškai kol kas atrodo, kad centriniai bankai lieka gana agresyvūs ir aš techninės recesijos ir ekonomikos augimo šių metų antrąjį pusmetį nematau. Tą, beje, rodo ir dabartiniai Lietuvos pramonės rodikliai.
Pavyzdžiui, Lietuvos pramonės įmonių nuomone, užsakymų kiekis dabar yra prastesnis nei COVID-19 piko metu. Kitas dalykas – net ir faktinė gamyba nelabai džiugina, nes medienos ir baldų gamybos apimtis vasario mėnesį krito apie 20 proc., metalo apdirbimo segmente vasario mėnesį gamyba krito daugiau nei 30 proc.
Netgi faktiniai skaičiai rodo, kad eksportuojantys sektoriai techniškai ir dabar patiria recesiją.
– Jūsų nuomone, kaip suprantu, ir ekonominės krizės atvejo negalima atmesti?
– Ne tik kad negalima, bet aš praktiškai garantuoju, kad ji ateis. Įsivaizduoju, kad iki vasaros tiek JAV, tiek euro zonos ekonomikos parodys tam tikrą augimą ir tie rodikliai bus pakankamai geri, bet, mano supratimu, bankų krizė niekur nedingo ir manau, kad fundamentali priežastis, dėl ko JAV ji prasidėjo bankų sistemoje, yra aukštos bazinės palūkanos, kurios skatina indėlius kelti iš bankų į privačius fondus.
Kai JAV toliau, tikėtina, mažiau ar daugiau kraujuos, atitinkamai vasarą matysime recesiją JAV. Žinoma, tai paveiks ir euro zonos bei Lietuvos ekonomiką per eksportą.
– Iš Lietuvos banko jaučiamas raminimas, kad toks scenarijus dėl bankų tikrai nepasikartos. Kiek galima tikėtis, kad tie atvejai nėra užkrečiami ir bent jau bankai nesusidurs su tokiomis problemomis?
– Žinokite, labai sudėtingas klausimas. Tiesiai šviesiai pasakysiu, kad nežinau, nes, tikėtina, kad niekas tiksliai šiuo metu negali atsakyti, kas bus toliau, koks bus kitas bankas.
Galiu pasakyti tik vieną dalyką: rinkose dabar vyksta „raganų medžioklė“ ir analitikai ieško probleminių bankų. Šiuo atveju užtenka vieno neatsargaus komentaro kažkokiame tarptautiniame leidinyje, kad net ir bankas, kuris neturi fundamentalių problemų, susidurtų su rinkos spaudimu, todėl ta panika rinkoje, kaip ir minėjau, ji neišnyks.
Nėra jokio pagrindo kalbėti, kad staiga JAV bankų sektoriuje situacija staiga pradės gerėti. Manau, kad visko gali būti. Gali būti, kad tai dar ne paskutiniai bankai, kurie krito.
– Kaip tuomet paaiškinti, kad Lietuvos banko prognozės optimistinės, o jūs kalbate pesimistiškai? Šiuo metu labai neprognozuojama situacija ar kaip?
– Centriniai bankai euro zonoje, JAV, tam tikra prasme daro eksperimentą, nes palūkanos keliamos labai stipriai, labai agresyviai. Tikriausiai šiuo metu nėra nė vieno eksperto, kuris tiksliai gali pasakyti, prie ko tai prives.
Bet faktas, kad, mano nuomone, bazinės palūkanos pasiekė ganėtinai aukštą lygį, kuris finansų sistemai pradeda kenkti. Kol kas nematau didelio bazinių palūkanų karpymo nei JAV, nei euro zonoje. Tikėtina, kad dar kažkurį laiką, iki rudens, palūkanos išliks aukštos. Neapibrėžtumas, kaip palūkanos paveiks situaciją euro zonoje, ir lemia, kad vieni ekspertai optimistiški, o kiti – pesimistiški. Kažkas bus teisus, kažkas – ne, bet tiksliai prognozuoti ateitį šiuo metu labai sudėtinga.
– Jeigu ruoštumėmės tai ekonominei krizei, ką valdžios atstovai turėtų daryti iš politinės perspektyvos? Įmanoma bent jau šiek tiek suvaldyti ekonominę krizę?
– Pirmiausia, reikėtų spartinti ir greitinti europinių pinigų įsisavinimą. Kiek žinau, Lietuva dar turi nemažai nepanaudotų pinigų iš RRF fondo (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas) – tai popandeminiai fondai, kurie buvo suteikti ES valstybėms. Tai vienas momentas, kuris galėtų padėti įmonėms amortizuoti recesiją, kuri, mano supratimu, ateis.
Kitas aspektas – kitų europinių pinigų įsisavinimo procesas: turime naują finansavimo periodą, įmonėms padėtų lankstesnės procedūros, mažiau biurokratijos, kad tie pinigai greičiau patektų į galutines įmones.
Matyt, paskutinis aspektas yra stabilumas, nes šiuo metu ir taip turime gana didelį neapibrėžtumą dėl ekonomikos perspektyvų. Kai kurie Lietuvos pramonės ir ekonomikos sektoriai jau de facto patiria recesiją, tad stabilumas vienas iš receptų, kuris padėtų ramiai planuoti savo veiklą.
