Europos Centrinio Banko (ECB) bazinės palūkanų normos didinimą G.Šimkus vadina „karčiu vaistu“, tačiau pabrėžia, kad tai būtina siekiant kovoti su infliacija. Nuo praėjusių metų vidurio palūkanų norma buvo didinama šešis kartus – 3,5 procentinio punkto.
Dėl geopolitinės situacijos ir išaugusios infliacijos 7 iš 10 šalies gyventojų daugiau taupo.
Viena „Lietuvos ryto“ televizijos šnekinta moteris pasakojo, kad kavinėse lankosi rečiau, atsisako dalies pramogų. Dar viena praeivė tikino – dairosi akcijų ir jas medžioja – su pensija „labai nepasišakosi“.
Skolų valdymo įmonės direktorė Rasa Butkuvienė sako, kad mažiau uždirbantiems tenka skolintis papildomai.
Lyginant 2021 m. ir 2022 m. ketvirtus ketvirčius – vartojimo kredito skolų dydis padidėjęs apie 20 proc., lygino R.Butkuvienė.
Neretai banko ir greitųjų kreditų klientai vėluoja atlikti mokėjimus daugiau nei 90 dienų, juos tenka atidėti.
„Jei atvirai, aš džiaugiuosi ir noriu, kad kuo greičiau sukeltų tas paskolas, nes kuo greičiau bus blogiau, kad ir kaip keistai skamba, tuo greičiau viskas grįš į geras vėžes“, – dėstė televizijos kalbintas praeivis.
ECB nuo praėjusių metų liepos palūkanų normą didino šešis kartus – iš viso 3,5 procento. Tokia griežtinimo politika siekiama, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu būtų apie 2 proc.
Kitiems metams Lietuvos bankas prognozuoja 2,7 proc. infliaciją. Tam, kad ji būtų suvaldyta, anot banko vadovo, palūkanų normas didinti būtina.
„Kai dega namo kampas, ugnį reikia gesinti, o ne laukti, kol ji įsižiebs dar labiau. Labai panašiai yra ir su infliacijos procesais“, – pateikė palyginimą G.Šimkus.
„Ką gali padaryti didesnės ECB palūkanos, tai sukelti recesiją, pakelti nedarbo lygį, prislopinti atlyginimų augimą ir tokiu būdu prislopinti paslaugų kainų augimą.
Būtent tai ir bando padaryti ECB, kad ir kaip mums tai nepatiktų“, – kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas 2023-iuosius vadina lūžio metais, esą ekonomika turėtų augti 1,3 proc. nuo BVP. Prie gerų rezultatų prisidėjo ir į šalies darbo rinką integravęsi ukrainiečiai.
Anot G.Šimkaus, įtampos darbo rinkoje jau atslūgo.
„Viena vertus, Ukrainos karo pabėgėliai sukūrė apie 1 proc. šalies BVP. Tai vienas dalykas.
Kalbant apie ekonomiką, šiuos metus matome kaip lūžio tašką: net jei ekonomikos augimo prognozės nekeitėme, skaičiuojame, kad ekonomika turėtų augti 1,3 procento“, – dėstė jis.
Nedarbo lygis išlieka mažas. Lietuvos bankas šiais metais prognozuoja daugiau kaip 6,5 proc. nedarbą. Geresnės prognozės dėl vidutinio darbo užmokesčio. Numatoma, kad atlyginimai augs 10 procentų.
„Visa tai reiškia, kad darbo užmokesčio augimas Lietuvoje aplenks infliacijos tempus ir mes vėl po kurio laiko matysime, kad Lietuvoje reali perkamoji galia didėja“, – komentavo pašnekovas.
N.Mačiulis optimistinėms prognozėms pritarti neskuba.
„Tai yra gerokai spartesnis atlyginimų augimas, nei galime tikėtis kainų augimo, tačiau čia didžioji dalis gerų naujienų ir baigiasi“, – teigė jis. Matant neramumus JAV, Šveicarijos, euro zonos bankų sistemoje ir griežtėjančias akreditavimo sąlygas daugelyje šalių, negalima tikėtis spartaus atsiavimo.
Ekonomisto teigimu, stebint situaciją eksporto rinkoje, antrąjį pusmetį labiau tikėtina recesija.
