Didžiausią susirūpinimą socialdemokratams kelia valdančiųjų konservatorių užmojis didinti mokesčių naštą individualia veikla užsiimantiems žmonėms, rašoma pranešime spaudai. Be to, jie sako pasigendantys atsakymų, ar tikrai mažės mokesčiai daug uždirbantiesiems – ir kodėl.
„Mokesčiai turi būti paprasti ir teisingi. Tačiau šia skubotai parengta mokesčių reforma užsimota prieš savarankiškai dirbančiuosius, neliečiant nei akcizų, nei vartojimo mokesčių. Ir kaip ten bus su tais, kurie dirba pagal darbo sutartį ir kurių metinės pajamos svyruoja nuo 101 iki 202 tūkst. eurų? Jie mokėtų daug mažiau mokesčių (25 proc.)? Tai kam palanki ši reforma? Ir vėl išlošia turto klasė?“, – pranešime spaudai įspėja Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas.
„Siūloma reforma neturi nieko bendro su socialiniu teisingumu. Keista, kad ji kartais apibūdinama kaip „socialdemokratiška“, – konstatuoja G.Paluckas.
Savo ruožtu frakcijos kolegė Rasa Budbergytė ragina nežlugdyti viduriniosios klasės.
„Individualios veiklos apmokestinimą norima priartinti prie darbo santykių apmokestinimo. Keistųsi pajamų mokesčio tarifai: viršutinė tarifo riba padidėtų nuo dabartinių 15 proc. iki 20 proc. Tai – mokesčių didinimas. Ilgalaikėje perspektyvoje padariniai būtų tragiški. Augtų šešėlis, emigracija“, – prognozuoja Seimo narė.
„Prilyginti darbuotojus, kurie dirba pagal darbo sutartį, tiems, kurie dirba pagal individualią veiklą, neteisinga. Jei uždirbi mažai, turi ir susimokėti mažiau. Jei uždirbi daug – mokėk didesnius mokesčius. Juk toks yra teisingumo principas“, – pažymi R.Budbergytė.
Parlamentarė neabejoja, kad siūloma reforma siekiama ne teisingumo, o „primelžti“ daugiau pajamų biudžetui.
„Norima papildyti biudžeto pajamas. Finansų ministerija galvoja: „Negalima gi amžinai skolintis“. Bet ar nebus rezultatas priešingas, jeigu žmonės imtų masiškai trauktis iš individualios veiklos ir iš Lietuvos?“, – klausia R.Budbergytė.
Naujienų agentūra „Elta“ primena, kad Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.
Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.
Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.
Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį. Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.
Darbo imitacija
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė (LSDP) Vilija Blinkevičiūtė akcentuoja, kad Finansų ministerijos siūlomų mokesčių pakeitimų vadinti mokesčių reforma negalima. Pasak politikės, tai yra tam tikra padaryto darbo imitacija.
„Ar tai reforma? Man visa tai labai panašu į tam tikrą imitaciją padaryto darbo“, – LSDP tarybos posėdyje šeštadienį sakė V.Blinkevičiūtė.
LSDP pirmininkė akcentavo, kad patys valdantieji kritiškai vertina pateiktus siūlymus.
„Koalicijos partneriai ir kai kurie ministrai patys įvertino pačios Vyriausybės siūlymus – „visuomenės kiršinimas“. Aštuonerius metus dirbau Vyriausybėje. Neįsivaizduoju, kad su svarbiais dalykais galima išeiti taip nepasirengus, neaptarus. Trūksta žodžių. Atrodo, kad padarė tam tikrą pasijuokimą iš labai svarbaus dalyko – mokesčių visos sistemos tam tikros pertvarkos“, – sakė ji.
„Žiūrėsime, kaip reikalas vystysis toliau, kokie bus sprendimai. Bet man susidaro įspūdis, kad šis darbas, kaip ir įstatymo projektas dėl nekilnojamo turto, atliktas tiesiog dėl to, kad reikia atlikti savo įsipareigojimus Europos Komisijai“, – pažymėjo LSDP pirmininkė.
V.Blinkevičiūtė pabrėžė, kad Finansų ministerijos siūlomi pokyčiai taip pat yra ir gerokai pavėluoti.
„Jokia turinti patirties normali politinė jėga neteiks mokesčių pakeitimų ir didinimo likus metams iki rinkimų – taip niekur nėra. Laikas praleistas, darbas nepadarytas, žmonės apmulkinti ir rezultato nėra ir, manau, kad nebus“, – teigė politikė.
Tarybos posėdžio metu ji atkreipė dėmesį ir į bankų socialinę atsakomybę, paminėjo ir bakų solidarumo mokestį. Pasak LSDP pirmininkė, Vyriausybė dar praėjusiais metais galėjo šioje srityje žengti pirmąjį žingsnį.
„Mes, socialdemokratai, jau esame Seime užregistravę tokį solidarumo mokestį ir žiūrėsime, ar valdantieji palaikys, ar neatsitiks taip, kad patyrę komercinių bankų spaudimą dės į krūmus“, – pabrėžė ji.
