Iki šiol sprendimai nepriimti
Vakarų sąjungininkės buvo skelbusios apie įšaldytus 300 mlrd. JAV dolerių Rusijos centrinio banko rezervų. Tokią sumą Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen nurodė dar lapkričio 30 d., tačiau iki šiol su tais pinigais nieko nepadaryta, tik svarstoma juos panaudoti Ukrainai atstatyti.
Sakoma, kad greitiems sprendimams kiša koją sudėtingi teisiniai procesai. Visgi yra manančių, kad procesai galėtų vykti ir greičiau, tik Europos vadovams trūksta politinės valios. Būtent taip teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas.
„Viskas prasideda nuo politinės valios. Jei ji yra, galima pakeisti ir reguliavimą, ir procedūras, ir įstatymus, priimant Europos Sąjungos (ES) lygiu direktyvas ir jas perkeliant į nacionalinius įstatymus. Bet atrodo nėra didelio noro, pasitenkinama tik viešais pareiškimais, lyg ieškoma preteksto nesiimti praktinių veiksmų, kalbama, kad dabartinė įstatymų bazė neleidžia priimti tam tikrų sprendimų, tai lyg atsikalbinėjimai“, – portalui lrytas.lt komentavo profesorius.
Ekspertai neretai kritikuoja, kad europiniu lygiu sprendimai dažniausia priimami lėtai, o kartais net pavėluotai. Tačiau institucijos ginasi, kad šalių daug, tad bendrus susitarimus rasti ne taip lengva. Galbūt todėl ir dėl įšaldytų pinigų sprendimų ieškoma taip ilgai?
„Be abejo, tai vienas iš būdų jiems savotiškai atsižegnoti nuo atsakomybės, kad iki šiol nieko nepadarė. Neabejoju, kad sprendimus būtų galima priimti greitai ir šis pinigų klausimas tikrai yra tas, kurio jau nebereikėtų atidėlioti.
Vertėtų priimti greičiausią sprendimą, kad Ukrainą pinigai pasiektų greitai, nes jų reikia jau dabar. Institucijos turėtų nustoti trypčioti ir priimti sprendimus. Rusija turi mokėti už žalą, padarytą Ukrainai“, – pareiškė T.Janeliūnas.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat pabrėžė politinės valios trūkumą: „Europos valdininkai neprieina vieningos nuomonės dėl sankcijų. Jau kalbama, kad gal reikėtų susikoncentruoti į esamų sankcijų įgyvendinimą, o naujos palauks. Jau net nebenorima imtis griežtų priemonių.
O situacija dėl Rusijos turto arešto yra kaip dar vienas indikatorius, jog valdininkai delsia imtis radikalių veiksmų. Tai ne teisinės problemos, o ryžto, motyvacijos, politinės valios stoka. Kito argumento nematau. Jeigu būtų norėję, jau pernai tuos pinigus būtų galėję panaudoti.
Reikia suprasti, kad Rusijos karas prieš Ukrainą netruks amžinai, ir nepaisant to, kad karas dar vyksta, jau reikia ruoštis Ukrainos atstatymui. Reikia ir dabar palaikyti Ukrainą, jos ekonomiką, pinigus būtų galima skirti jau dabar.
Bet susidaro įspūdis, kad dalis Europos valdininkų jau balansuoja tarp pagalbos Ukrainai ir sankcijų, galinčių pakenkti Rusijai, tvirtinimo. Viena iš tų akivaizdžių šalių – Vengrija. Galbūt kai kurie dar viliasi, jog pavyks susitarti, bet šis laikas jau seniai praėjęs, reikia imtis agresyvių priemonių, kitaip agresorius nieko nesupras ir karas tęsis ilgai.“
Tačiau EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega Europos vadovus gina ir pabrėžia, kad ES nuo pat karo pradžios ėmėsi aktyvių veiksmų padėti Ukrainai, o tai įrodo ir priimti dešimt sankcijų Rusijai paketų.
„EK tvirtai įsitikinusi ir nuolat pabrėžia, kad Rusija privalo atlyginti milžinišką žalą, kurią ji sukelia Ukrainai ir jos žmonėms. EK taip pat užtikrins, kad Rusija būtų nubausta už daromus tarptautinius nusikaltimus“, – portalui lrytas.lt komentavo M.Vaščega.
Nežino, kur visas turtas
Pinigų panaudojimo situaciją apsunkina ir tai, kad nežinia, kur jie yra. ES mano, kad maždaug du trečdaliai iš 300 mlrd. JAV dolerių Rusijos centrinio banko turto, įšaldyto G7 šalyse, ES ir Australijoje, šiuo metu laikomi Bendrijoje: 191 mlrd. eurų Belgijoje ir 21 mlrd. eurų kitoje neįvardytoje ES šalyje.
„Dabar pasirodžiusios detalės patvirtina pirminį vertinimą“, – rašoma „Politico“ gautame dokumente.
Taigi EK iš tiesų dar ne iki galo žino, kur laikomos visos Rusijos centrinių bankų atsargos, ir į naujausią sankcijų Rusijai paketą įtraukė įpareigojimą teikti ataskaitas apie jų buvimo vietą. Tai leistų jai atsekti, kur tiksliai tie turtai yra.
Tačiau tokia situacija A.Izgorodiną stebina: „Neįsivaizduoju, kaip jie gali nežinoti, koks ir kur turtas areštuotas, jei jį areštavo. Aš įsivaizduoju, kad Rusijos centrinis bankas turėjo savo turto skirtingomis turto klasėmis, turėjo aukso, akcijų, obligacijų skirtinguose bankuose, tai normalu.
Bet juk turi būti duomenys, dabar finansų rinkos yra stipriai reguliuojamos, viskas sustyguota, nematau problemos išsiaiškinti, kur yra tie 300 mlrd. JAV dolerių. Duomenys tikrai turėtų būti.
Manau, kad EK ar Europos Centrinis Bankas (ECB) šiuos duomenis turi, bet jų neviešina. Apskritai praėjo daug laiko, per kurį institucijos jau galėjo tai išsiaiškinti, imtis veiksmų ar bent susidaryti aiškų planą, kaip tuos pinigus paimti ir panaudoti. Juk iš esmės reikia tik pakeisti šių pinigų savininką, tai teisinis procesas.“
Anot jo, visą įšaldytą turtą būtų galima pervesti į vieną fondą, skirtą Ukrainai padėti, o šis fondas jau pasirūpintų, kiek ir kam tų pinigų konkrečiai skirti.
Svarsto investuoti
Pagrindinė vis dar svarstoma idėja yra investuoti dalį įšaldyto turto – per 200 mlrd. JAV dolerių. EK iš šių investicijų tikėtųsi gauti apie 2,6 proc. grąžos, kuri būtų panaudojama Ukrainai atstatyti.
„Siekdama kuo geriau pasinaudoti šiomis lėšomis Ukrainos atstatymui EK ES valstybėms narėms yra pasiūliusi kelias galimybes: trumpuoju laikotarpiu sukurti naują struktūrą, kuri valdytų įšaldytas ir imobilizuotas viešąsias lėšas, jas investuotų ir gautas pajamas naudotų Ukrainos atstatymui; ilguoju laikotarpiu iš šio turto galėtų būti kompensuotos karo reparacijos“, – komentavo M.Vaščega.
Tačiau yra vienas svarbus aspektas – jei sankcijos būtų panaikintos, įšaldyto turto savininkas galėtų pareikalauti grąžinti jo kapitalą ir grąžą, dėl kurios buvo sutarta iki turto įšaldymo.
„Rusija galėtų teigti, kad turi teisę į dalį pelno, gauto investavus įšaldytą turtą, ir užginčyti sprendimą ir Europos Sąjungos Bendrajame Teisme, ir Europos Žmogaus Teisių Teisme“, – „Euronews“ teigė Francis Bondas, advokatų kontoros „Macfarlanes“ tarptautinių finansinių sankcijų specialistas.
EK bando ieškoti teisinių sprendimų, kaip pasielgti šioje situacijoje, ir atsižvelgdama į tai, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą prilygsta „išskirtiniam ir šiurkščiam tarptautinės ir humanitarinės teisės pažeidimui“, mano, kad savo argumentus dėl Rusijos centrinio banko turto investavimo ir grąžos gavimo Ukrainos naudai galėtų pagrįsti tarptautine teise, rašo „Politico“.
„Jei aktyvus valdymas leidžia gauti didesnį nei sutartyje numatytą pelną, panaikinus priemonę valdomo turto savininkai neturėtų gauti naudos iš šio pelno“, – teigia EK.
Investuoti šiuos pinigus būtų galima ir į akcijas, taip gaunant didesnes pajamas, bet tokia rizikingesnė turto klasė galėtų atnešti ir iki 4 mlrd. eurų nuostolių per metus. Tai sukeltų politinių ir finansinių padarinių, jeigu ES turėtų atlyginti Rusijai nuostolius, patirtus investuojant jos turtą.
A.Izgorodino manymu, investavimo idėja tikrai gera, bet reikia rasti tokius sprendimus, kurie leistų naudoti ne tik už investuotą Rusijos turtą gautą grąžą, bet ir patį įšaldytą turtą.
„Taip Ukrainą atstatytume didele dalimi pačios Rusijos pinigų. Tai būtų puikus taktinis ėjimas ir būtent taip reikėtų pasielgti.
Tai ne tik pakenktų Rusijos finansams, bet ir būtų puiki atgrasymo priemonė Kinijai, kurios centriniai bankai taip pat investuoja visame pasaulyje. Tai būtų aiškus signalas Kinijai, kaip būtų elgiamasi su jos turtu, jei ši pultų Taivaną. Galbūt tai paskatintų Kiniją pakoreguoti savo užsienio politiką, nesiimti veiksmų prieš Taivaną.
Kuo švelnesnes sankcijas Vakarai taikys Rusijai, tuo Kinija gali tapti agresyvesnė“, – portalui lrytas.lt kalbėjo A.Izgorodinas.
Laukiama tarptautinių sprendimų
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nurodo, kad, kovo 30 d. duomenimis, dėl Rusijos taikomų veiksmų prieš Ukrainą Lietuvoje finansinės sankcijos taikomos 9 juridiniams asmenims. Šiems asmenims priklausančių įšaldytų lėšų sąskaitose bendra suma siekia apie 43,501 mln. eurų bei daugiau nei 810 tūkst. JAV dolerių.
Bendra įeinančių įšaldytų lėšų, kurių siuntėjams taikomos ES ribojamosios priemonės, suma yra 1,373 mln. eurų, daugiau nei 1,383 mln. JAV dolerių ir daugiau nei 215 tūkst. Rusijos rublių.
Dėl Baltarusijos įsitraukimo į Rusijos agresiją prieš Ukrainą šiuo metu įšaldytos 6 juridinių ir 1 fizinio asmens lėšos sąskaitose. Bendra suma siekia 34,301 mln. eurų, 7,680 mln. JAV dolerių.
Užsienio reikalų ministerija (URM) aiškina, kad klausimas dėl ES ribojamųjų priemonių pagrindu areštuoto Rusijos juridinių ir fizinių asmenų ar Rusijos centrinio banko imobilizuoto turto panaudojimo Ukrainos atstatymo tikslais reikalauja horizontalaus Europos ir (arba) tarptautinio sprendimo, tad nacionaliniu lygmeniu sprendimų priimti nepavyktų.
Todėl ES Vadovų Taryba vasario 9 d. susitikimo išvadose pažymėjo, kad ES kartu su partneriais intensyvina darbą, kad įšaldytą ir imobilizuotą Rusijos turtą būtų galima panaudoti Ukrainos atstatymui remti ir reparacijos tikslais, laikantis ES ir tarptautinės teisės.
„ES taryba vasario 15 d. įsteigė ad hoc ekspertų darbo grupę, kurios užduotis – atlikti parengiamąjį darbą, susijusį su teisine, finansine, ekonomine ir politine analize dėl įšaldyto ir imobilizuoto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos atstatymui remti. Taip pat darbo grupė vėlesniame etape turės atlikti parengiamąjį darbą, susijusį su atitinkamais teisėkūriniais pasiūlymais ir iniciatyvomis“, – portalui lrytas.lt komentavo URM atstovai.
M.Vaščega taip pat aiškino situaciją dėl privataus juridinių ir fizinių asmenų turto: „Šis privatus turtas negali būti konfiskuotas tik dėl to, kad priklauso asmenims ir subjektams, kuriems taikomos ES sankcijos. Tačiau, kai yra ryšys su nusikalstama veikla, valstybės narės gali konfiskuoti šį turtą remdamosi galiojančiais baudžiamosios teisės režimais.“
Anot EK Lietuvoje atstovo, paskutiniais duomenimis, ES valstybės narės įšaldė apie 21 mlrd. eurų sankcionuotiems Rusijos ir Baltarusijos asmenims ir bendrovėms, kurių sąraše yra daugiau nei 1500, priklausančio turto. Šią sritį koordinuoja EK įsteigta Turto įšaldymo ir areštavimo darbo grupė. Koordinavimas vyksta ir G7 valstybių bei kitų partnerių lygmeniu.
Kovo 22 d. Pasaulio bankas informavo suskaičiavęs, jog Ukrainai atstatyti prireiks 411 mlrd. JAV dolerių (apie 381,06 mlrd. eurų).
