Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis mano, kad siūlymas leisti pardavinėti maistą, kurio galiojimas pasibaigė, pavojingas.
„Pavojinga dėl maisto saugos, dėl žmonių sveikatos. Kas prisiims atsakomybę už apsinuodijimus? Jei šis sprendimas būtų priimtas, tai būtų labai rizikinga. Arba reikia galvoti, kaip tai būtų sutvarkyta, žiūrint į kitų šalių praktiką, jei tokia egzistuoja. Negalvočiau, kad šis sprendimas yra logiškas“, – sakė D.Dundulis.
Jis tikino: pats nedrįstų valgyti kai kurių galioti pasibaigusių produktų.
„Pasibaigusio galiojimo miltų aš nebijočiau vartoti, bet pasibaigusio galiojimo žuvies, pieno, mėsos produktus bijočiau. Aišku, vytinta dešra nebaisu, bet šviežia mėsa, manau, tikrai baisu“, – sakė D.Dundulis.
Vartotojų instituto prezidentė dr. Zita Čeponytė irgi nepagailėjo kritikos parengtam projektui.
„Neatlikta analizė, kokia yra kitų šalių patirtis. Reikėjo tą išnagrinėti. Pagrindimų, kodėl teikiami tie teisės aktai, nėra. Maisto švaistymo argumentas visiškai neįtikina. Maisto švaistymas galėtų būti sprendžiamas maistą atiduodant labdaros organizacijoms“, – pabrėžė Z.Čeponytė.
Jei įstatymas būtų priimtas, gamintojai ant produktų turėtų rašyti dvi galiojimo datas – iki kurios dienos produktas išlaiko gerą kokybę ir iki kurios yra nepavojingas vartoti. Z.Čeponytė tokią idėją vertino neigiamai.
„Tai sukeltų labai daug klausimų vartotojui. Galbūt žmogus nežinos, kad produktas bus tinkamas vartoti ir po „geriausias iki“ datos. Vartotojams etikečių perklijavimo klausimas yra labai jautrus, į tą reikia reaguoti. Jei vartotojai nežinos teisės aktų įgyvendinimo niuansų, būsime apipilti skundais, žmonės rašys: vienas ar kitas prekybos centras perklijavo etiketes“, – manė Z.Čeponytė.
„Prekybininkai taip pat patirtų tam tikras išlaidas, perženklindami prekes, jas atrinkdami. Labai abejoju, ar šios prekės vartotojams atpigtų – tai būtų prekės su ta pačia ar net didesne kaina, jei prekės savikaina padidėtų. Kyla klausimų, ar nuostoliai būtų prekybininkų, ar tai būtų vėl uždėta ant vartotojo pečių“, – svarstė ji.
D.Dundulis antrino: administracinio darbo tikrai prisidėtų.
„Yra skirtumas, ar utilizuoti iškart, ar dar suženklinti, nunešti į pardavimą ir po to, praėjus dienai, neštume utilizuoti. Naudos nebūtų jokios“, – įsitikinęs „Norfa“ vadovas.
Šiuo metu besibaigiantį galioti maistą Lietuvos prekybos tinklai dažniausiai atiduoda labdaros organizacijoms. Kai kurie produktai tiesiog utilizuojami.
„O vaisius ir daržoves mes surenkame patys ir priduodame biodujų gamybai. Atvirai pasakius, pats didžiausias kiekis pasibaigusio galiojimo prekių yra vaisiai ir daržovės. Vidutiniškai kiekvieną mielą savaitę vien mūsų tinkas jų surenka apie 40 tonų. Kiekiai – iš tikro didžiuliai.
Mes bandėme tas daržoves pardavinėti nukainotas, bet dabar priėmėme sprendimą surinkti ir priduoti biojėgainėms“, – kalbėjo D.Dundulis.
Jo teigimu, tik maža lietuvių dalis perka tuoj galioti baigsiančius maisto produktus, net jei jiems ir taikomos didelės nuolaidos.
„Prieš 20 metų, kai žmonės gyveno sunkiau, pirkdavo nukainotas prekes – ir pats pirkdavau. Bet šią dieną gyventojai nebenori pirkti tokių produktų“, – šnekėjo verslininkas.
