Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad maisto kainos kovo mėnesį didėjo 0,5 proc. p. Daugiausia brango kūdikių maistas, druska ir kiti prieskoniai, alyvuogių aliejus, jautiena ir vištiena, pieno produktai.
Kainų lyginimo portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas atkreipė dėmesį, kad tarp labiausiai brangusių prekių buvo ir daržovės bei kiaušiniai.
„Kiaušiniai yra praktiškai pirmoje vietoje, brango apie 50 proc. Per Velykas žmonės tikriausiai pastebėjo, kad pernai už juos mokėjo 0,79 euro, o dabar – 1,39 euro“, – „Lietuvos ryto“ televizijai teigė jis.
Tačiau įprastai po švenčių parduotuvės pasiūlo įvairių nuolaidų.
„Matome, kad keliuose tinkluose pasipylė sviesto akcijos, parduoda po 0,99 euro. Tai kaina, apie kurią prieš 2 mėn. net pasvajoti niekas negalėjo“, – sakė P.Čepkauskas.
P.Čepkausko manymu, kainos toliau augs, tačiau, kaip teigė pašnekovas, prekybininkai jas kelia neobjektyviai.
„Brangimas priklauso nuo kelių priežasčių: sezoninių ir rinkos dalyvių godumo.
Turbūt visi girdėjo, kad žaliavos, energetika pigo, bet, kaip pastebi ne vienas ekonomistas, kainos turi tendenciją prilipti. Rinkos dalyviai nenori mažinti kainų“, – aiškino jis.
Pasak ekonomisto Algirdo Bartkaus, infliacija yra inertiška ir galų gale išsivysto į kainų augimo spiralę.
„Viename sektoriuje išaugusios kainos priverčia kainas kelti ir kitą sektorių, vėliau dar kitą ir t. t.“ – aiškino ekonomistas.
A.Bartkus ragina valdžią pradėti diskusijas su verslo atstovais, kadangi kainų kėlimas gali neigiamai atsiliepti ne tik gyventojams, bet ir patiems verslininkams.
„Jeigu situacija energetikoje nusistovės, turėsime vienaženklę infliaciją, bet čia reikia ekonomikos veikėjų, įmonių suvokimo, kad kainų kėlimas yra žalingas ir jiems patiems.
Kiek jie pakels kainas, tiek centrinis bankas padidins palūkanų normas. Ir paprasčiausiai tuos pinigus, kuriuos verslai susirinks už padidintas kainas, sumokės už palūkanas“, – kalbėjo ekonomistas.
Kovą metinė infliacija pasiekė 16,6 proc., o mėnesinė 0,5 proc.
