Labdaros organizacija „Maisto bankas“ jau ruošiasi antrajai šių metų paramai nepasiturintiems gyventojams. Per metus savanoriai išgelbėja daugiau nei 6 tūkst. tonų maisto, iš jų 5 tūkst. tonų atkeliauja iš prekybininkų.
Tačiau remiantis Žemės ūkio ministerijos užsakyta studija, Lietuvoje sunaikinama iki 400 tūkst. tonų maisto per metus. Šeštadalis šio kiekio susidaro būtent mažmeninėje prekyboje.
„Tai kyla klausimas, kodėl gi „Maisto bankas“, atvykdamas kiekvieną dieną pas prekybininką ir paimdamas maistą, paima tik dešimtadalį viso maisto, kurį prekybininkas galėtų atiduoti“, – kalbėjo „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Maisto švaistymo problema jau pradėta spręsti Seime – pritarta įstatymo pataisoms, kurios įpareigotų didžiąsias maisto prekių parduotuves netinkamą pardavimui, bet dar saugų vartojimui maistą neatlygintinai perduoti labdarai ar paramai. Šiuo metu tokia pareiga, pasak įstatymo iniciatorių, yra tik rekomendacinio pobūdžio.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Tomo Tomilino teigimu, kol kas rekomendacijos neveikia. Nors džiaugiamasi, kad didėja labdarai perduodamo maisto kiekiai, tačiau su skurdu susiduriančių žmonių skaičius taip pat auga.
Nors prekybininkai tokį reikalavimą vertina skirtingai, visgi ir vieni, ir kiti įstatymo pataisose įžvelgia keletą neaiškumų.
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis atkreipė dėmesį, kad paramos gavėjų Lietuvoje yra šimtais, jei ne tūkstančiais. Jo manymu, labdaros surinkėjai turėtų kažkokiu būdu registruotis, kad prekybos tinklai žinotų, kam pranešti apie maisto produktų atidavimą.
„Nemanau, kad mes privalom jo ieškoti, kad nebūtume apkaltinti, jog neinformavome“, – komentavo D.Dundulis.
Greta Viltrakytė, prekybos tinklo „Iki“ atstovė pritaria tokiai įstatymo pataisai – taip būtų suvienodinamos sąlygos, kaip prekybininkai turėtų elgtis su maisto produktais, kurie vis dar tinkami vartoti, tačiau pasibaigęs galiojimas.
„Šiuo metu „Iki“ tinklas aukoja visus maisto produktus, kurių neparduoda labdaros organizacijoms. Jeigu pasijungtų visi kiti tinklai, aukojant pasibaigusį galioti maistą, klausimas, ar labdaros organizacijos neturėtų sunkumų apdoroti šį maistą, nes kiekiai būtų išties dideli“, – tikino ji.
Maisto stokojančiųjų skaičius Lietuvoje vis auga. Pasak „Maisto banko“ vadovo, jų organizacijos tikslas – pagalbos ranką ištiesti visiems nepasiturintiems žmonėms, dėl to priimti didesnius maisto kiekius problemų nekils.
„Lietuvoje stokojančių maisto žmonių yra apie 300 tūkst., šiuo metu „Maisto bankas“ vidutiniškai per mėnesį padeda 180 tūkst. žmonių, tad yra dar 120 tūkst. žmonių, kurių „Maisto banko“ parama nepasiekia. Manome, kad vienintelė to priežastis – nėra pakankamai maisto, kuris galėtų juos pasiekti“, – skaičiavo pašnekovas.
Tuo metu T.Tomilinas sako, kad reikalavimas atiduoti paskutinės dienos galiojimo maisto produktus labdarai gali paskatinti prekybininkus sumažinti kainas. Normalu, jei parduotuvėse atsirastų nuolaida maisto prekėms, siekianti 50 proc. ar daugiau. Žmonės tokius maisto produktus nupirktų.
„Jei bus prievolė atiduoti, o ne utilizuoti, mano nuomone, tai iš tikrųjų paskatins ir daugiau tų nuolaidų“, – kalbėjo jis.
„Mes iš tikrųjų tai stengiamės visada daryti. Ar atiduoti, ar išmesti, ar utilizuoti mums ekonomiškai neapsimoka“, – pabrėžė D.Dundulis. Jo teigimu, valdžia bando sureguliuoti tą privataus verslo vietą, kuria pasirūpinti suinteresuoti patys verslininkai, kad būtų mažiau nuostolio.
Maisto įstatymo pataisai Seime pritarė 62 parlamentarai, prieš balsavo vienas, o susilaikė 17 Seimo narių. Jeigu įstatymas bus priimtas, jis turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio pirmosios.
