„Turime apsibrėžti tam tikros strateginės autonomijos gynybos pramonėje siekį kaip savitikslį dalyką, kuris reiškia, kad Lietuva turi būti pajėgi būti kuo savarankiškesnė viso gyvavimo ciklo metu: ar tai būtų įranga, ar tai ginkluotė. Tai reiškia, tiek kuriant, tiek gaminant produkciją, tiek ją palaikant, remontuojant, ją atnaujinant, pakeliant jos lygį“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė K. Budrys.
Todėl prezidento patarėjas akcentuoja, kad turi atsirasti galimybės visus šiuos procesus atlikti Lietuvoje.
„Nes, kaip žinia, ta įranga tarnauja ne vieną dešimtį metų. Ir Lietuvoje turi būti kuo daugiau su tuo susijusių procesų, kurie prisidėtų prie mūsų gamintojų ir technologinės pažangos, taip pat formuotų jiems tam tikrą bazę plėstis į pasaulį“, – akcentavo jis.
K. Budrys atkreipė dėmesį, kad iššūkių kelia tai, kad Europos gynybos pramonė yra labai priklausoma nuo sudėtingų tiekimo grandinių.
„Europos gynybos pramonė yra labai priklausoma nuo sudėtingų tiekimo grandinių, kurios yra susietos su įvairiomis šalimis, kurių partnerystės yra politiškai paremtos, taip pat tai, kad gynybos pramonės pajėgumai yra menki, taip pat kad Lietuvoje turime ne vieną gamintoją, kuris šiuo metu prisideda savo produkcija prie kovos veiksmų Ukrainoje“
Todėl, pasak jo, gynybos pramonei, kaip atskirai Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos sričiai, reikia skirti kuo daugiau dėmesio.
A. Anušauskas: reikėtų liautis stigmatizuoti Lietuvos gynybos pramonę
Tuo tarpu, pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, gynybos pramonei Lietuvoje reikalinga jos veiklą lengvinanti teisinė bazė. Nes, kaip pažymėjo ministras, gynybos pramonės šaka Lietuvoje vis dar dažnai stigmatizuojama.
„Manau, teisingai buvo iškeltas klausimas, kad reikia liautis mūsų teisinėje bazėje stigmatizuoti gynybos pramonę. Ji turi būti ne kažkokia išimtis, o, kaip ir visa pramonė, veikianti pagal taisykles, turinti savo reikalingą teisinį reglamentavimą, kuris būtų neapsunkinantis, o palengvinantis šitos pramonės plėtrą“, – spaudos konferencijoje sakė A. Anušauskas.
Ministras pažymėjo, kad Lietuvos gynybos pramonė galėtų būti nukreipta ne tik į vidaus, bet ir į užsienio rinkas, kuriant konkurencinę aplinką tarptautiniu mastu.
„Mes, be abejonės, akcentuojame, kad ir mūsų gynybos pramonė neturi būti vien tik tai orientuota į nacionalinius poreikius, ji turi būti orientuota į tam tikrą konkurencingumo stiprinimą tarptautinėje rinkoje“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Daugiau bendradarbiauti su užsienio rinkomis, pasak A. Anušausko, Lietuvos gynybos pramonės įmonėms būtų naudinga dar ir dėl to, kad jų produkcija ne visada atitinka Lietuvos gynybos poreikius.
„Taip, krašto apsauga gali suteikti užsakymus, bet, be abejonės, mes visada rinksimės tą produkciją, kuri atitiks mūsų poreikius. Tas santykis tarp kariuomenės poreikių tenkinimo ir mūsų gamintojų galimybių ne visada sutampa, turiu pasakyti. Bet mes stengiamės, kad mūsų gamintojai pirmiausia atlieptų tuos kariuomenės poreikius, kad būtų plečiama gamyba Lietuvoje“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Prezidentūroje surengtoje diskusijoje buvo aptartos Lietuvos gynybos pramonės problemos ir perspektyvos, sutarta dėl tolesnių veiksmų, kurie leistų padaryti proveržį gynybos pramonės plėtros srityje.
Kaip teigia Prezidentūra, diskusijos dalyviai nutarė, jog iki Seimo rudens sesijos bus parengtas Gynybos pramonę ir inovacijas reglamentuojantis įstatymas. Taip pat peržiūrėta ir patobulinta licencijavimo ir sertifikavimo tvarka, koordinuoti gynybos pramonės klausimus paskirta KAM viceministrė, nuspręsta, kad bus ieškoma efektyviausių sprendimų įtraukti vietos gamintojus į ginkluotės ir technikos pirkimus, užtikrinti tvarų bendradarbiavimą inovacijų kūrimo srityje.
A. Armonaitė: kliūčių naikinimas yra svarbi kryptis, norint plėtoti gynybos srityje veikiančias įmones
Tam, kad Lietuvoje suvešėtų gynybos pramonė, svarbu panaikinti kliūtis, stabdančias tokių įmonių veiklą, sako Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Pasak politikės, prezidentūroje vykusios diskusijos metu, institucijos sutarė peržiūrėti esamas tvarkas, ribojančias gynybos įmonių plėtrą. Jos teigimu, ketinama keisti ne tik teisinę bazę, bet ir pateikti verslams veiklos gaires.
„Kliūčių naikinimas yra svarbi kryptis ir tiek konkrečiais įstatymų projektais, tiek ir gairėmis, kurias mūsų ministerija parengė kartu su Krašto apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija ir Vidaus reikalų ministerija bei priemonių planu numatėme, kaip toliau kurti visa apimantį požiūrį į mūsų gynybos pramonės stiprinimą“, – pirmadienį prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Armonaitė.
„Manome, kad svarbu stiprinti savo pramonę, savo įmones – ne tik dėl savo vidaus gynybos poreikių, tačiau ir, žinoma, dėl to, kad kuriame globalius produktus, kurie gali būti įsigyti ir kitose šalyse“, – akcentavo ministrė.
Pasak Laisvės partijos pirmininkės, institucijos privalo peržiūrėti įvairias kliūtis, kurios trukdo šalyje veikti įmonėms, galinčioms plėtoti gynybos pramonę. Politikė akcentavo, jog tam tikri žingsniai jau yra daromi – ministrė Seimui jau pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekiama leisti laisvosiose ekonominėse zonose verslams veikti gynybos srityje.
„Peržiūrime įvairias kliūtis, kurių netrūksta Lietuvos gynybos srityje veikiančioms įmonėms. Pateiksiu pavyzdį – rytoj Seime pristatysiu įstatymą, kuris užtikrins galimybę laisvose ekonominėse zonose veikti gynybos srityje veikiančioms įmonėms. Toks ribojimas iki šiol egzistavo“, – aiškino A. Armonaitė.
„Taigi mes norime panaikinti tas kliūtis, kad būtų daugiau galimybių augti lietuviškoms įmonėms. Tačiau taip pat, kad į Lietuvą galėtume pritraukti tarptautinius investuotojus tiesioginių užsienio investicijų srityje“, – tęsė ji, akcentuodama, kad tokių verslų veikla esmingai prisidėtų ne tik prie šalies krašto apsaugos sistemos pajėgumų stiprėjimo, bet ir leistų uždirbti papildomų lėšų.
Be to, A. Armonaitė pažymėjo, kad ministerija sieks aktyviau įgalinti ir tas įmones, kurios jau šiuo metu gamina atitinkamas ginkluotės dalis ir elementus.
„Lietuvoje jau yra daugybė įmonių, kurios gamina komponentus tam tikriems ginklams, ginkluotei, tiek ir gamina galutinius produktus, kurie yra naudojami toje pačioje Ukrainoje. Tai norime sutelkti šias įmones ir padėti joms toliau augti, toliau kurti“, – teigė ministrė.
