Verslininkas įsitikinęs, kad didysis tokių tvarių iniciatyvų tikslas yra kuo mažiau teršti aplinką. Tačiau priimtas įstatymas apmokestinti lengvuosius maišelius, pasak jo, tik smulkmena užmerkiant akis prieš kur kas didesnes problemas, susijusias su tvarumu. Tos esmės, pasak D.Dundulio, ir nenori matyti nei visuomenė, nei verslo valdytojai.
„Atėjęs į „Norfą“ ir pardavėjos paprašęs iš vitrinos pasverti pusę kilogramo mėsos ar kitų sveriamų kulinarijos gaminių pirkėjas į šiukšlių dėžę išmes mažiau nei du gramus plastiko – lengvą maišelį. Toks plastikinis maišelis, į kurį dedame produktus iš vitrinos, sveria 1,6 gramo.
O nuėję į kitus prekybos tinklus, kur mėsa pakuojama ant plastikinio padėklo ir aptraukiama plėvele arba pakuojama į didesnes plastikines pakuotes, turėsime nuo 20 iki 54 gramų plastiko šiukšlių.
Čia dar verta paminėti ir tai, kad kalbame apie 400 ar kiek daugiau – iki kilogramo – mėsos. Įprastai prekybos vietose į tokias plastikines pakuotes fasuojama nuo 400 iki 500 gramų produkto. „Norfoje“ į tą patį nė dviejų gramų nesveriantį maišelį galime įdėti ir kilogramą mėsos. Tas mūsų pakuotės svoris nedidėja, o kitose prekybos vietose dvigubėja“, – svarstė D.Dundulis.
Verslininkas įsitikinęs – niekas nemato šios didelės problemos, o į mažą problemą sutelkiamas toks dėmesys.
Plastiko maišeliai – ne didžiausia problema
„Norfos“ įkūrėjas atviras – taip, maišelių naudojimą reikia mažinti, ši problema tikrai egzistuoja ir jos nenuneigsi. Tačiau gyvenime, įsitikinęs jis, pradėti reikia nuo didžiausių problemų, tik jas išsprendus keliauti mažesnių link.
„Pirkdami pusę kilogramo mėsos tokiose plastikinėse pakuotėse į šiukšlyną išmetame maždaug dešimtadalį svorio plastiko. Negana to, šių pakuočių negalima nei surūšiuoti, nei perdirbti – jos riebaluotos. Mano asmenine nuomone, tai, jei jau kalbame apie tvarumą, – tragedija.
Būtent į tai noriu atkreipti ir visuomenės, ir verslo, ir ribojimus plastiko maišeliams skelbiančios valdžios dėmesį. Perversmų, sprendimų pirmiausia reikia čia. Žinoma, problema yra ir lengvieji plastiko maišeliai, bet ji toli gražu ne didžiausia“, – sakė D.Dundulis.
Apsimetinėjimą vadina tvarumu?
Verslininkas pritaria nuomonei, kad maišelių turi būti naudojama kuo mažiau. Tačiau pradėję fasuoti į putplasčio padėkliukus, kurie dar aptraukiami ir maistine plėvele, tarkime, keturis obuolius, gamtai tikrai nepadėsime. Keturi obuoliai bus sufasuoti į 20 gramų sveriančius plastiko produktus.
„Tad kur didesnė problema? – vėl jam rūpimą klausimą pakartojo verslininkas ir pridūrė, kad į paprastą plastiko maišelį pirkėjas gali įsidėti ir kilogramą obuolių, o šalia ir kitų vaisių, daržovių. – Tas putplastis nukeliaus net ne į perdirbimą, o į šiukšlyną. Man nepatinka, kad toks apsimetinėjimas vadinamas tvarumu, o ten, kur iš tiesų galėtume tapti tvaresni, užmerkiamos akys. Problema, kurią tikrai vertėtų spręsti, yra čia, o ne lengvieji maišeliai. Patikslinsiu: esu už šiuos pokyčius – gerai, kad jie apmokestinami, bet spręskime ir toliau, neužmirškime“, – kalbėjo „Norfos“ įkūrėjas.
„Norfa“ parduoda labai daug šviežių produktų iš vitrinos, bet, palyginti su kitais prekybos tinklais, anot D.Dundulio, plastiko kiekis joje kur kas mažesnis.
„Mes turime žiūrėti į šiukšlių gramus, kilogramus, tonas – esmę. „Norfa“ visąlaik yra prieš apsimestinį tvarumą ir taip bus tol, kol aš čia vadovausiu. Turime gyventi tikrai, o ne apsimetinėti“, – teigė verslininkas.
Nemokami maišeliai pirkėjų netaupomi
Pasak D.Dundulio, „Norfos“ parduotuvėse nuo liepos, įsigaliojus naujai tvarkai dėl maišelių, nesikeis niekas, išskyrus tai, kad tas lengvas plastiko maišelis kainuos kelis centus.
„Medžiaginių daugkartinių maišelių nesiūlysime, jų nusipirkti galima visur, čia esmė – jais naudotis, pratinti prie to vartotoją.
Mąsčiau ir apie popierinius maišelius, tačiau ir jie – ne išeitis. Žinoma, jei kalbame apie suirimą, popierinis suyra kur kas greičiau nei plastikinis. Bet nepamirškime, kiek medžių reikės nukirsti, kad pagamintume tokį kiekį popierinių.
Šiandien sunku pasakyti, reikėtų ieškoti mokslinių tyrimų, bet man, kaip žmogui, tai atrodo dar didesnė bėda. Be to, jei lyginsime plastiką ir popierių, gramais plastiko maišelių sunaudojama tikrai mažiau, nei jį pakeitus popieriumi – popierius sunkesnis.
„Norfose“ nuo liepos pasikeis tik tai, kad lengvieji maišeliai bus su brūkšniniais kodais ir už juos reikės susimokėti“, – sakė verslininkas.
Kiek jie kainuos? Atsakyti tiksliai kol kas jis negali – turės stebėti aplinką. Žinoma, būtų geriausia, jei kaina visiems būtų vienoda, patvirtinta Seimo. Verslininkas įsitikinęs, kad maišeliai parduotuvėse kainuos kelis centus, ne daugiau.
„Iš tikrųjų esminis dalykas čia, mano nuomone, net ne pinigai. Pagrindinis dalykas – kad plastikinių maišelių būtų naudojama kiek įmanoma mažiau. Tikiu, jog ši idėja pasiteisins, kad ir koks mažas žingsnelis tvarumo link būtų“, – kalbėjo „Norfos“ įkūrėjas.
D.Dundulis neslepia ir pats ne kartą matęs, kaip į tokius nemokamus lengvuosius maišelius pirkėjai deda viską – į atskirus kiekvieną vaisių ar daržovę, net jau supakuotus pieno produktus, o ne vienas pirkėjas nesibodi ir tiesiog parduotuvėje pasiimti nemokamai dalijamų maišelių.
Pirkti mėsos – su savo dėžute
„Galiu drąsiai pasakyti, kad „Norfos“ greitai gendančių produktų skyrius pagal pakuotėms sunaudojamą plastiką daugelį kitų prekybos vietų aplenktų dešimtimis kartų, t.y. sunaudojame jo mažiausiai iš visų. Gaila, kad nėra tokių duomenų. Maišelių apmokestinimas – gerai, bet, mano akimis, tai – fikcija“, – svarstė „Norfos“ įkūrėjas.
Paklaustas, kokį mato idealų, nors šiandien gal ir utopinį, gamtos saugojimo ir tvarumo skatinimo modelį, D.Dundulis svarstė, kad galbūt padėtų įstatymas, kuris visai uždraustų plastikinius maišelius.
Tuomet pirkėjai vaisius ir daržoves dėtųsi į savo atsineštą medžiaginį maišelį, o mėsą, žuvį ar kulinarijos gaminius puikiausiai galėtų susidėti į taip pat atsineštą plastikinę ar stiklinę dėžutę su dangteliu. Sverdamas produktą pakuotės svorį pardavėjas tiesiog išminusuotų iš bendro svorio. Dėl to, pasak verslininko, ir šiandien parduotuvėje nekiltų jokių nesusipratimų.
„Kita vertus, ši mintis – jau idėjų šturmas, nežinau, ar tai realu pasiekti. Logiškai mąstant, tai – puikus variantas ir tikrasis tvarumas. Vizija, mano manymu, tokia ir turėtų būti. O gal yra dar geresnių idėjų?
Tvarumas šiandien – labai gaji mada, ja sekti nori visi, bet dažnai tik garsiai trimituojama ir niekas dėl to nesikeičia, o ne realiai galvojama apie kuo didesnę naudą gamtai ir pasauliui“, – svarstė verslininkas.
Išrūšiuotas šiukšles veža į darbą
Kalbėdamas apie tvarumą verslininkas neslėpė – jis ir jo šeima namuose itin atsakingai elgiasi su šiukšlėmis. Ne tik pats D.Dundulis, bet ir jo šeimos nariai pakuotes išplauna ir tuomet rūšiuoja.
„Plaunu ir kefyro, pieno pakuotes. Tik man labai norėtųsi, kad tos mūsų atsakingai išrūšiuotos pakuotės tikrai patektų į perdirbimą.
Negana to, šias išrūšiuotas švarias pakuotes automobilio bagažinėje vežu į specialius konteinerius, kurie yra prie „Norfos“ biuro, mat prie namų tokių neturime. Kodėl? Nes jų prašėme, bet Vilniuje negavome. Mums pateikta priežastis – nes neturi ir neapsimoka. Štai jums ir tvarus komunalininkų požiūris...“ – rankomis skėsčiojo verslininkas.
Sodyboje Molėtuose tokie konteineriai išrūšiuotoms šiukšlėms yra ir jie atsakingai naudojami.
Negana to, nuostabą verslininkui kelia ir mokesčiai už šiukšlių išvežimą – sostinėje, kur negavo reikiamų konteinerių išrūšiuotoms šiukšlėms, jų šeima moka apie 30 eurų per mėnesį, o sodyboje Molėtuose už visus turimus konteinerius, tarp jų ir rūšiuotoms šiukšlėms, – 3,54 euro.
„Stebina? Mane taip pat“, – šyptelėjo verslininkas ir pridūrė, kad sostinėje už Savanorių prospekte esančios „Norfos“ parduotuvės šiukšles per metus sumokama apie 70 tūkst. eurų be PVM.
Dundulių šeima šiukšles rūšiuoja jau daugiau nei dešimtmetį. Be to, sodyboje suyrančias atliekas šeima kompostuoja. Sostinėje to daryti ji negali.
„Jei sostinėje išsikastume pūvančių organinių atliekų duobę, gautume baudą. Tad Vilniuje tvariam būti kur kas sunkiau – daug kas čia tiesiog draudžiama“, – sakė pašnekovas.
Nereikalingi daiktai trukdo gyventi
Tvarumas – ne tik šiukšlių rūšiavimas. Ar verslininkas pasiduoda vartotojiškumui kas sezoną pirkdamas naujus, būtent tuo metu madingus drabužius? Ar saugo medžius skaitydamas knygas elektroninėje skaityklėje?
„Žinoma, stengiuosi nedėvėti suplyšusių drabužių – nenešioju jų tiek, kad nudrikstų, – juokėsi „Norfos“ įkūrėjas. – Tačiau negali būti nė kalbos apie tai, kad naujus pirkčiau kiekvieną sezoną. Savęs toli gražu nelaikau vartotojiška asmenybe. Man toks požiūris nepriimtinas.
Pasakysiu sąžiningai – man nepatinka apsikrauti daiktais, jie turi būti būtini ir naudojami. Na, vienas kitas – dėl emocijos. Nereikalingi daiktai tik trukdo gyventi“, – savo požiūrį dėstė D.Dundulis.
Kalbėdamas apie knygas, kurioms gaminti kertami medžiai, D.Dundulis atviras: čia pasigirti tvariu požiūriu jis negali – skaito tik popierines knygas ir perka naujas knygyne. Ekrane jis kasdien skaito naujienų portalus, o knygą vežasi vykdamas atostogų.
„Nesu sugadintas šiuolaikiškumo, bet čia nesu ir tvarus. Atostogaudamas visada į rankas imu tikrą knygą, nesinori nedirbant akis varginti spoksant į ekraną. Greičiausiai jau nebepersiauklėsiu. Mano vaikai elgiasi jau kitaip – ekranuose skaito ir knygas“, – pasakojo verslininkas.
Saugos gamtą – skatins mokyti tvarumo
- Nuo šių metų liepos 1-osios įsigalios Seimo patvirtintas draudimas prekių ar produktų pardavimo vietose nemokamai dalyti labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius. Tokiu būdu siekiama sumažinti šių maišelių naudojimą ir neigiamą poveikį aplinkai.
- Viliamasi, kad šių maišelių dalijimas nemokamai paskatins pirkėjus atsisakyti į juos dėti tuos produktus, kurių pakuoti nebūtina, – vaisius, daržoves ar jau supakuotus pieno ir kitus produktus.
- Pirkėjus tai turėtų paraginti vietoj plastikinių maišelių rinktis daugkartinius medžiaginius maišelius, o verslus – būti tvaresnius ir taip didinti vartotojų sąmoningumą.
- Eurostato duomenimis, Lietuva išsiskiria kaip daugiausia maišelių vienam gyventojui per metus sunaudojanti šalis – 294. Tam daugiausia įtakos turi Lietuvoje ypač paplitęs labai lengvų (iki 15 mikronų) maišelių naudojimas.
- Europos Parlamento ir Tarybos direktyva numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės gali rinktis iš dviejų reguliavimo priemonių maišelių suvartojimui mažinti. Pirmoji – užtikrinti, kad vienas gyventojas per metus sunaudotų ne daugiau kaip 90 lengvų plastikinių maišelių, o iki 2025 m. pabaigos šį skaičių sumažinti iki 40 plastikinių maišelių per metus. Antroji – uždrausti nemokamai dalinti lengvuosius plastikinius maišelius, kurių storis mažesnis nei 50 mikronų, bet didesnis nei 15 mikronų, jie prekybos vietose dažniausiai pateikiami prie kasų prekėms susidėti.
- Patekę į gamtą plastikiniai maišeliai užteršia vandenis, dirvožemį. Laikui bėgant plastikiniai maišeliai suyra į mažas netirpias plastiko daleles – mikroplastiką. Jos patenka į vandenį, dirvožemį, žmogaus ir gyvūnų organizmus, sklinda oru. Mikroplastiko dalelių iš aplinkos pašalinti beveik nebeįmanoma.
- Laukiniai ir jūrų gyvūnai dažnai plastikinius maišelius painioja su maistu, taip plastikas patenka į jų virškinamąjį traktą ir pakenkia jų organams, todėl pririję plastikinių maišelių ar mikroplastiko dalelių gyvūnai gali žūti.
