Pranešime žiniasklaidai Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas socialdemokratas Gintautas Paluckas primena, kad bankai šiemet, skaičiuojama, uždirbs daugiau kaip milijardą eurų pelno – dvigubai daugiau negu pernai.
„Taip nutiko ne dėl to, kad jie geriau dirba ar pagerino paslaugas, o todėl, kad dėl centrinių bankų vykdomos politikos didėja paskolų palūkanos. Moraliai ir socialiai teisinga šiuo nepelnytu pelnu pasidalinti su visuomene. Bankams nėra ko pykti, nes surinktomis lėšomis bus finansuojamos viešosios paslaugos. Taigi mokantiems palūkanas sugrįš dalis sumokėtų pinigų“, – paaiškina G. Paluckas.
Komentuodamas ministrės Aušrinės Armonaitės ir valdančiųjų liberalų poziciją, esą apmokestinus bankų pelnus sumažės šalies konkurencinis patrauklumas, G. Paluckas ragina imti pavyzdį iš kitų Europos Sąjungos valstybių.
„Visos šalys kalba apie panašius solidarumo mokesčius. Gal jau užmiršome, kad tokie mokesčiai buvo taikomi energetikos sektoriui, kai energetikos įmonės – dėl susiklosčiusių palankių aplinkybių – uždirbo milijardus?
Jeigu tada taikėme šį principą, turime moralinę teisę ir dabar pareikalauti solidarumo su visuomene. Tačiau, kaip kadaise yra atvirai pripažinęs A. Armonaitės partietis Remigijus Šimašius, liberalams iš principo nesuprantamas ir nepriimtinas solidarumo principas“, – pažymi G. Paluckas.
Anot jo, gąsdinimai, esą bankų solidarumo įnašas išpūs palūkanas, yra „visiškas nesusipratimas“.
„Tai augančios palūkanos yra ta priežastis, dėl kurios kalbame apie bankų solidarumo įnašą, o ne atvirkščiai. Premjerei Ingridai Šimonytei ir finansų ministrei Gintarei Skaistei nepavyko nuneigti problemos. Drastiškai išaugusi palūkanų našta daugeliui šeimų darosi nebepakeliama.
Priversti bankus grąžinti skolą visuomenei solidarumo įnašo forma – ir teisinga, ir prasminga“, – įsitikinęs Seimo narys socialdemokratas G. Paluckas.
Ragina galvoti apie naudą žmonėms
Seimo Audito komiteto vicepirmininkė socialdemokratė Rasa Budbergytė mato daug galimybių tikslingai panaudoti iš bankų surinkto solidarumo įnašo lėšas.
„Šie pinigai bankams tiesiog nukrito iš dangaus: jie juos uždirbo dėl išskirtinių aplinkybių, o ne dėl to, kad jiems reikėjo didinti kaštus, įdėti daug pastangų, darbo ar kitaip efektyvinti savo veiklą.
Visus tuos pelnus sunešė Lietuvos žmonės: palūkanų mokėtojai ir indėlininkai. Todėl būtų teisinga, jei surinktos lėšos ir grįžtų jiems.
Dabar žadama visus surinktus pinigus skirti investicijoms į krašto apsaugą. Tai labai svarbus sektorius. Tačiau, sparčiai didėjant gyventojų įsiskolinimams, daugėjant bankrotų, dalį surinktų pinigų privalome skirti ir žmonių skolų naštos mažinimui“, – pranešime žiniasklaidai akcentuoja Seimo narė socialdemokratė R. Budbergytė.
Gyventojų įsiskolinimo problemą, anot jos, privalome spręsti čia ir dabar, o infliacijai atslūgus, palūkanų augimui lėtėjant, galėsime naudingiau investuoti į krašto apsaugą.
V. Mitalas nepalaiko bankų solidarumo mokesčio
Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas tvirtina, kad bankų solidarumo įnašo atnešta nauda Lietuvai būtų daug mažesnė negu jo žala. Pasak jo, šiuo metu pervertinama tai, kiek tokiu apmokestinimu bus surinkta lėšų, bet neįvertinama, kaip bus paveikta investicinė aplinka.
„Šis sektorius jau yra daugiau apmokestintas. Sutinku, dabartinė finansinė padėtis kai kurias vadovėlines tiesas priverčia perrašyti. Bet man atrodo, kad Lietuvos investicinės aplinkos požiūriu turėsime susimokėti didesnę kainą negu iš to įnašo surinksime. Dabar planuojama surinkti 410 mln. eurų per pusantrų metų. Bet vertinant, kad situacija pakankamai greitai keičiasi, manau, jog lėšų suma bus mažesnė“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.
„Tikrai turėsime dirbti nepalyginamai daugiau ir sunkiau, bandydami užsienio investuotojams aiškinti, kad investuoti galima ir verta“, – tikino jis.
Taip pat Seimo narys paminėjo, kad nepritaria opozicijos atstovų siūlymui dalį solidarumo įnašo surinktų pinigų skirti gyventojų būsto paskolų palūkanoms kompensuoti. Pasak jo, toks finansų perskirstymas tik paskatintų infliacijos augimą Lietuvoje.
„Į valstybės biudžetą būtų surinkti bankų pinigai, kurie iš jo atitektų tiems, kurie turi paskolas. Ir kuo didesnę paskolą turi, tuo daugiau pinigų atitektų. Taip būtų tik dar labiau užkuriamas infliacijos laužas. Man atrodo, kad čia nueitume pavojingu keliu“, – aiškino parlamentaras.
Visgi, pasak V. Mitalo, jeigu Seimas galutinai tokiam mokesčiui pritars, gauti pinigai turi būti skiriami gynybai ir karinei infrastruktūrai, kadangi alternatyvūs panaudojimai yra netinkami.
„Bet jeigu tai bus padaryta, tai tikrai nacionalinio saugumo klausimai ir saugumo infrastruktūros vystymas yra prioritetas. Nes kiti dalykai, ypač tokie, kaip palūkanų kompensavimas, neturi jokios ekonominės logikos“, – tvirtino jis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seime po pateikimo pritarta Finansų ministerijos siūlomam laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektui.
Už balsavo 107, prieš 6, susilaikė 14 balsavime dalyvavusių Seimo narių. Įstatymas, kuriam taikoma skubos tvarka, svarstymo stadijoje į parlamento plenarinių posėdžių salę grįš balandžio 25 d. Pagrindinis komitetas, kuriame bus svarstomas projektas – Biudžeto ir finansų komitetas.
Įstatymo projektu norima nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.
Taip pat siūloma, kad įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Palaikymą bankų solidarumo įnašui yra išreiškusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, pateikimo stadijoje jam pritarti linkęs ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Tačiau valdančiosios partijos, Liberalų sąjūdžio atstovai vieningai tvirtina, kad tokiam įstatymo projektui nepritars, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikina, kad „laisviečiai“ dėl mokesčio susilaikys.
Iniciatoriai tvirtina, kad dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus.
Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
