Visos trys institucijos savo išvadose atkreipė dėmesį, kad įstatymo projekte siūlomi pakeitimai gali riboti konkurenciją ir neatitikti Europos Sąjungos bei nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Konkurencijos tarybos vertinimu, pieno kainas reguliuojantis įstatymas žalingas ne tik rinkos dalyviams, bet ir vartotojams.
Nepaisant trijų institucijų nepalankių išvadų, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas gina pieno įstatymo projektą, kurį netrukus ketina teikti Vyriausybei. „Mes pateikėme projektą. Pirmos pastabos gautos. Kitą savaitę yra dar daromas visų pastabas pateikusių grupių susitikimas aptarti tai, į ką atsižvelgiama, į ką ne“, – „Žinių radijui“ teigė K. Navickas.
Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad prieštaringai vertinamas pieno įstatymas ir jo pataisos skubos tvarka pradedamos svarstyti pieno sektoriui patiriant sunkumų. Pieno įstatymas skubos tvarka priimtas 2015 metais – iškart po to, kai sektorių ištiko krizė. Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, kad įstatymas buvo priimtas nepagrįstai taikant ypatingos skubos tvarką.
Įstatymas turėjo būti priimtas iš naujo iki 2020 metų liepos, laikantis nustatytos teisėkūros tvarkos, atlikus poveikio konkurencijai ir ekonomikai vertinimus. Tuometinei ŽŪM iki nustatyto termino nepavyko užtikrinti skaidraus ir kokybiško teisėkūros proceso, todėl su įstatymo pakeitimo procedūromis ministerija pavėlavo.
Pieno taryba, kurią sudaro pieno ūkių, perdirbėjų ir valstybės institucijų atstovai, du kartus yra nusprendusi, kad pieno įstatymas yra neveiksnus, neatitinka pieno sektoriaus dalyvių lūkesčių ir poreikių, todėl turi būti atšauktas.
