Pardavimai tik didėjo
Nuo kovo 22 d. Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis padidintos atitinkamai iki 3,5 proc., 3,75 proc. ir 3 proc.
Tačiau Lietuvos NT rinkos tai stipriai nepaveikė. Kovo mėnesis kaip tik atnešė pagyvėjimo – NT analitiko, įmonės „Realdata“ vadovo Arnoldo Antanavičiaus teigimu, Vilniuje kovą sudaryta 37 proc. daugiau butų pirkimo-pardavimo sandorių nei vasarį ir 50 proc. daugiau nei sausį. Kaune – 22 proc. daugiau nei vasarį ir 68 proc. daugiau nei sausį. Klaipėdoje – 24 proc. daugiau nei vasarį ir 51 proc. daugiau nei sausį.
„Tiesa, kovo mėnesio sandorių kilimas nebūtinai yra ilgalaikė tendencija. Galbūt įvyko spyruoklės efektas: žiemą dalis pirkėjų atsitraukė, tikėdamiesi, kad vėliau gaus geresnes kainas, todėl sausis, vasaris buvo vieni prastesnių mėnesių penkerių metų laikotarpyje. Tas laukimo periodas tikrai buvo išsitęsęs, truko kelis mėnesius“, – portalui lrytas.lt komentavo A.Antanavičius.
Kai baigėsi žiema, žmonės pamatė, kad vis dėlto būsto rinka atsilaikė.
„Buvo poreikis pirkti. Matyt, dalis rinkos tiesiog laukė kažko palankesnio. Kai jie pamatė, kad greičiausiai to nesulauks, kovo mėnesis atnešė pakankamai pastebimą rinkos padidėjimą“, – aiškino A.Antanavičius.
„Klientai domisi butais, renka informaciją, apžiūrinėja, prašo nuolaidų. Tačiau rinkoje matome mažiau pirkėjų, kurie nekilnojamąjį turtą pirkdavo spekuliaciniais tikslias ir daugiau tokių, kurie ieško būsto patenkinti pasikeitusius gyvenamosios vietos, būsto tipo poreikius. Tie klientai, kuriems pavyksta rasti poreikius atitinkantį NT, sandorius įgyvendina“, – dėstė ir bendrovės „Releven“ atstovas Viktoras Zubrecovas.
Padidėjusius pardavimus kovą lėmė ir pagaliau atšilę orai.
„Kovo pardavimai visuomet būna didesni nei vasario. Tie, kas sako, kad kovą padidėjo pardavimai, tai tas pats, kas sakytų, kad dieną būna šviesiau nei naktį. O šiaip tikrai jaučiame pavasarinį atsigavimą, žmonės tikrai renkasi, perka tiek namus, tiek butus, tiek sodus. Ypač dabar, kai saulė pradėjo šviesti, orai atšilo“, – portalui lrytas.lt sakė NT agentūros „Capital“ brokeris Gediminas Jankauskas.
Brango paskolos, brango ir būstai
Kartu su atsigavusiu aktyvumu visuose didmiesčiuose antrinėje rinkoje fiksuojamas ir butų kainų padidėjimas. Kaip taip gali būti, kad brangstant paskoloms, būstų kainos irgi brangsta? Anot A.Antanavičiaus, tai – visai nestebinanti situacija.
„Tik įsivaizduojama, kad kylant palūkanoms turėtų kristi kainos. Daroma prielaida, kad žmonėms sumažės noras skolintis ir staiga sugrius NT rinka, nes nebebus paklausos. Bet mūsų rinka nelabai priklauso nuo paskolų. Mūsų gyventojai yra tarp mažiausiai prasiskolinusių tiek ES, tiek tarp kitų Vakarų valstybių“, – kalbėjo A.Antanavičiaus.
Tai lemia, kad palūkanų normos neturi tokios stiprios įtakos, kaip dalis rinkos dalyvių įsivaizdavo.
Tiesa, kitose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, NT kainos išties krito. Bet A.Antanavičius pabrėžia: Švedijos ir Lietuvos lyginti nereikėtų, šių šalių rinkos iš esmės skiriasi.
„Pateikdami Švedijos pavyzdį, žmonės daro esminę klaidą. Tai netinkamas pavyzdys. Švedijos NT rinka apskritai daug metų buvo vertinama kaip viena labiausiai perkaitusių. Gyventojų įsiskolinimas Švedijoje yra daugybę kartų didesnis nei Lietuvoje.
Lietuvoje būsto paskolų išduota apie 11 mlrd. eurų, o Švedijoje – virš 400 mlrd. eurų. Aišku, ten valstybė didesnė, didesnės ir pajamos, bet paskolų sumos – nepalyginamai didesnės. Kai palūkanų normos kyla, faktas, kad jautrumas yra didesnis. Užkaitusioje rinkoje tas efektas daug pastebimesnis“, – kalbėjo analitikas.
Visgi jis pripažino: jei palūkanos ir toliau kils taip sparčiai, kaip dabar, tai sunkesnių laikų sulauksime ir mes.
„Bet kai palūkanos padidėja iki 3 ar 4 proc., kas iš esmės reiškia grįžimą į ilgalaikį vidurkį, tai nieko negriauna. Galbūt žmonės pačioje pradžioje pabūgę, kad palūkanos kyla, paviršutiniškai vertino ir tikėjosi, kad tai sukels kažkokį kritimą“, – manė A.Antanavičiaus.
„Jei pažiūrėsime į ilgesnį laikotarpį, tai mes turėjome dešimtmetį nesveikai mažų palūkanų. Palūkanos, kurios yra dabar, labai normalios – jos tokios ir turėtų būti. Žiūrint iš ekonominės logikos, tai – sveika situacija ir tikrai nėra dalykų, kurie būtų šiuo metu pavojingi NT rinkai“, – jam antrino G.Jankauskas.
„Palūkanų kilimas visada sukelia papildomo nerimo visai rinkai – tiek vystytojams, tiek būsto pirkėjams. Dėl to galima numanyti, kad rinkos dalyviai išliks atsargūs ir įgyvendins tik gerai pasvertus sprendimus. Tikėtis paklausos bumo nereikėtų, bet bent jau Vilniaus mieste kainų didėjimo tendencija išliks dėl paties miesto augimo, išaugusių statybos kainų ir kitų savikainos dedamųjų“, – prognozavo V.Zubrecovas.
Dar viena kainų augimo priežastis, anot V.Zubrecovo, – ne itin didelė pasiūla.
„Rinkoje matome daugiau klientų, kurie ieško būsto gyventi, ne nuomai ar perpardavimui. Tokio būsto pasiūla nėra itin didelė – būstų, atitinkančių visus pirkėjų poreikius, pasirinkimas yra mažas, tad tai ir gali būti viena iš kainų augimo priežasčių“, – spėjo jis.
Prie kainų augimo prisidėjo ir nesibaigianti infliacija.
„Palūkanų augimas ir ekonomikos lūkesčių prastėjimas rinką veikia į vieną pusę. Tačiau infliacija, statybinių medžiagų brangimas, darbo jėgos brangimas rinką veikia į kitą pusę. Nėra taip, kad žmonės dar labai blogai gyventų, kad būtų masiniai atleidimai ar kažkokie neigiami ekonomikos dalykai. Tie, kas turi pinigų, ir perka NT“, – tikino G.Jankauskas.
Kad žmonės, net ir pabrangus paskoloms, vis dar turi pinigų, įsitikinęs ir A.Antanavičius.
„Manau, kad tas lygis, kuris buvo kovą, turėtų išlikti ir kitais mėnesiais, nes jis yra pakankamas rinkos gyvybingumui palaikyti. Pinigų žmonės turi, tą rodo statistika. Bankai dalija paskolas – nors jos ir brangesnės, jos vis tiek prieinamos. Tai lemia, kad į rinką grįžo aktyvumas“, – pabrėžė jis.
A.Antanavičius pridūrė, kad pabrangusios paskolos rinkai atnešė nemažai privalumų.
„Aišku, negalime sakyti, kad viskas labai gerai, kad išgyvename geriausius laikus, nes taip nėra. Geriausi laikai buvo 2021-aisiais, o po to prasidėjo karas, ėmė kilti palūkanos, tad norinčiųjų investuoti į būstą nėra tiek daug, kiek buvo anksčiau.
Bet manau, kad nuo to rinkai tik geriau – pirkėjai gali lengviau susirasti sau būstą, ramiau jį išsirinkti, susiderinti finansavimo sąlygas ir galimybes, derėtis. Nebereikia tokios skubos ir vertimosi per galvą. Ir pardavėjai turi pradėti atsakingiau žiūrėti į savo turtą, o vystytojai – į tai, ką stato. Mano vertinimu, sulėtėjimas rinkai yra sveikas. Aukštesnės palūkanos įnešė ramybės“, – sakė analitikas.
A.Antanavičiaus nuomone, prie dabartinių palūkanų normų žmonėms teks susitaikyti.
„Nebėra nemokamų pinigų, kaip buvo anksčiau. Šis sveikas palūkanų normų lygis išliks“, – įsitikinęs jis.
