Susimokėjus už butą piniginėje ne kaži kas lieka: štai kaip Lenkijos valdžia siūlo spręsti tokią problemą

Būsto kainos šoktelėjo ir Lenkijoje. Dalis gyventojų nuomai ir komunaliniams mokesčiams sumokėti jau skiria didžiąją dalį savo pajamų, kitoms išlaidoms lėšų beveik nelieka. Tai gyventojai vadina būsto krize ir šios temos artėjant rinkimams politikai jau nesibaido. Jie ėmė siūlyti lengvinančias sąlygas jauniems asmenims, norintiems įsigyti pirmąjį būstą, visgi tokie sprendimai susilaukė nemenkos kritikos.

Būsto kainos šoktelėjo ir Lenkijoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Būsto kainos šoktelėjo ir Lenkijoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Būsto kainos šoktelėjo ir Lenkijoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Būsto kainos šoktelėjo ir Lenkijoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Būsto kainos šoktelėjo ir Lenkijoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Būsto kainos šoktelėjo ir Lenkijoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 29, 2023, 7:08 PM, atnaujinta Apr 29, 2023, 7:09 PM

Kainos užaugo kaip ant mielių

Kai Inga netikėtai sulaukė būsto savininko paliepimo greitai atlaisvinti butą, kurį ji nuomojosi jau metus, ši iš karto ėmė naršyti pasiūlymus internete, o tada supanikavo.

„Sumos viršija visas ribas. Už tą sumą, kurią dar visai neseniai būtumėte mokėję nuomodamiesi dviejų kambarių butą, dabar gausite tik „mikrobutą“ su kilnojamojo tualeto dydžio vonios kambariu“, – pasakojo Inga, 28 metų socialinių tinklų vadybininkė iš Varšuvos.

„Ir tai dar ne viskas. Pridėkime dviejų mėnesių užstatą, nuomotojo ant nuomininko pečių užkraunamą nekilnojamojo turto (NT) brokerio mokestį, persikraustymo ar baldų pirkimo išlaidas, jei patalpose tik kažkieno močiutės daiktai. Staiga neteksite visų savo pinigų“, – pridūrė ji.

Tik padedant draugų draugams Ingai pavyko rasti pigesnį butą. „Man pasisekė“, – tepasakė ji.

Tai tipinė situacija, kada žmogus neuždirba pakankamai, jog galėtų pasiimti paskolą ir įsigyti NT, tačiau gauna pajamų tiek, kad nebegali pretenduoti ir į savivaldybės būstą. Tai Lenkijoje jau vadinama būsto krize, mat tūkstančiai tokių žmonių kaip ir Inga privalo nuomotis vis brangstančius butus.

Per pastaruosius penkerius metus net mažiausių butų (iki 35 kv. m) kainos, pavyzdžiui, Varšuvoje padidėjo 58 proc., o Lodzėje – 79 proc., rašo verslo naujienų portalas bankier.pl. Vroclave, Gdanske, Krokuvoje ir Varšuvoje tokių butų kvadratinis metras dabar kainuoja 10–12,5 tūkst. zlotų (2158–2697 eurus).

Pasiskolinti tokias sumas tapo sudėtinga, kai centrinis bankas pernai palūkanų normas padidino nuo rekordiškai žemo 0,1 proc. iki 6,75 proc. Tokie skaičiai nematyti 20 metų.

Brangstančiomis paskolomis bandoma kovoti su siautėjančia infliacija, tai sumažino ir NT bei paskolų paklausą. Nors įpirkti būstą tapo sunkiau, pažvelgus į nuomos rinką palengvėjimas nejaučiamas.

Užteko vos metų, kad Varšuvoje nuomos kainos smarkiai šoktelėtų. Šių metų kovą, palyginti su praėjusių metų kovo mėnesiu, mažiausi būstai spėjo pabrangti 33 proc., kitų kategorijų NT nuoma brango mažiausiai 20 proc.

„Nuoma ir komunaliniai mokesčiai sudaro 75 proc. mano pajamų“, – guodėsi 34 metų Mateuszas, dirbantis laidų gamykloje Gdanske. Jis būstą nuomojasi jau devynerius metus.

„Abejoju, ar galėsiu gauti būsto paskolą. Man neįmanoma sukaupti pradinio įnašo, o bankas tikrai neleis grąžinti paskolos sumomis, panašiomis į tas, kurias dabar moku už nuomą, – pasakojo Mateuszas. – Norėčiau, kad nuomos rinka būtų civilizuota.“

Politikai ieško išeičių

Artėjant rinkimams politikai nepraleidžia progos pakalbėti apie šios problemos sprendimo būdus. Valdančioji dešiniųjų pažiūrų partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) paskelbė programą, pavadintą „Pirmasis būstas“, kuri nukreipta į jaunesnius nei 45 metų asmenis, norinčius įsigyti pirmąjį būstą. Jiems paskola būstui būtų pigesnė. Žmonėms fiksuojamos 2 proc. palūkanos, o skirtumą tarp šios palūkanų normos ir tos, kurią įprastai nustatytų bankas (tai būtų apie 9 proc.), subsidijuoja valstybė.

Bet opozicinė „Pilietinė koalicija“ pabandė valdančiuosius perspjauti, pasiūliusi 0 proc. paskolų palūkanas jaunesniems nei 45 metų asmenims, perkantiems pirmąjį būstą. Gyventojai mokėtų tik pagrindinę paskolos sumą, o visas palūkanas subsidijuotų valstybė. Taip neva skola būtų greičiau išmokama ir galimybę įsigyti būstą gautų net tos šeimos, kuriose abu suaugusieji uždirba tik minimalų atlyginimą.

„Būstas yra teisė, o ne privilegija“, – pareiškė politikas Donaldas Tuskas.

Programa būtų taikoma tik naujai pastatytiems būstams, taip neva skatinant ekonomiką, statybų sektorių, namų ūkių vartojimą. Apskaičiuota, kad ši programa 10 metų atsieitų apie 30 mlrd. zlotų (apie 6,5 mlrd. eurų) ir būtų vykdoma tol, kol būtų patenkintas būsto poreikis, kuris, Katarzynos Lubnauer, atstovaujančios „Pilietinę koaliciją“, nuomone, yra apie 2 mln. butų.

Kaip ji teigė, partija, būdama valdžioje, dar skirtų 10 mln. zlotų (apie 2,16 mln. eurų) visoje šalyje nenaudojamiems savivaldybių butams atnaujinti, taip pat subsidijuotų nuomos išlaidas iki 600 zlotų (apie 129 eurų) per mėnesį.

Tačiau tiek valdančiųjų, tiek opocizijos pasiūlymai sulaukė kritikos, nes jie problemos nesprendžia, būstų kainos ir toliau galės augti. Sprendimus sukritikavo net Lenkijos nacionalinis bankas, kuris įprastai vyriausybės sprendimus palaiko.

Pasak ekonomisto Jano J. Zygmuntowskio, tai, ką siūlo partijos, geriausiu atveju yra tik pusėtini problemų sprendimai.

„Reikia įsikišti į paklausą, kad investicinis kapitalas paliktų gyvenamųjų namų rinką ir iškeliautų į technologijų arba vertybinių popierių biržą, nustotų daryti spaudimą butų kainoms“, – teigė jis, turėdamas mintyje investicinius fondus, masiškai perkančius gyvenamuosius namus, kad juos išnuomotų.

„Turi atsirasti alternatyva komerciškai parduodam būstui, tai galėtų būti savivaldybių būstai. Be to, plėtotojai turėtų būti priversti įgyvendindami kiekvieną projektą palikti tam tikrą kiekį butų, kurie galėtų būti įtraukti į savivaldybių būstų fondą“, – svarstė idėją J.J.Zygmuntowskis.

Visgi ekonomistas pats paneigė savo mintis, akcentuodamas, kad NT plėtotojai ir bankai yra galingi ir pajėgūs sužlugdyti politinius sprendimus, galinčius jiems pakenkti.

„Vietos valdžios institucijos galėtų pirkti komerciniais tikslais vystomus projektus, o investiciniai fondai, bandantys daryti tą patį, turėtų būti pakankamai apmokestinti, kad to nedarytų. Bet ar jie bus apmokestinti? Nemanau. Ne su premjeru, kuris yra kilęs iš finansų pasaulio“, – teigė J.J.Zygmuntowskis, primindamas, kad anksčiau Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis dirbo bankininku.

Papildyti socialinio būsto fondą apskritai nėra taip paprasta. Štai Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis dar 2018 m. rinkimų kampanijos metu pažadėjo per metus sostinėje pastatyti 1,5 tūkst. savivaldybės butų. Tačiau per 2018–2022 m. laikotarpį pastatyti tik 829, vasario pabaigoje rašė laikraštis „Gazeta Wyborcza“.

„Nerimauju, kad didėjant nuomos kainoms vis dažniau išgirsime istorijų apie žmones, gyvenančius prastomis sąlygomis, ar net apie didėjantį iškeldinimų skaičių“, – teigė nuomininkų teisių aktyvistė Zenobia Zaczek.

Parengta pagal notesfrompoland.com.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.