„Džiaugiamės, kad mūsų ženklas pripažintas visame pasaulyje, o mūsų degtinę klientai renkasi rodydami solidarumą su Ukraina“, – teigė kompanijos „Nemiroff“ vadovas Jurijus Soročinskis.
Šiai įmonei iš tiesų sekasi, nors pernai pavasarį taip neatrodė. Prasidėjus Rusijos invazijai kompanija turėjo sustabdyti pagrindinę savo spirito varyklą, esančią Nemyrivo mieste, maždaug 250 kilometrų nuo sostinės Kijevo.
Iššūkiai. Pauzė užtruko apie mėnesį, tačiau ir toliau ramu nebuvo, nes gamybą tekdavo nutraukti, kai dėl Rusijos bombardavimų sutrikdavo elektros tiekimas.
Vis dėlto degtinės eksportas į kitas valstybes smarkiai išaugo. Antai vien Jungtinėje Karalystėje pardavimas per metus padvigubėjo.
„Smagu, kad žmonės renkasi mūsų gaminius norėdami paremti pačią Ukrainą“, – sakė J.Soročinskis.
Žytomyro mieste, esančiame į vakarus nuo Kijevo, įsikūrusios degtinės gamyklos savininkas Dima Deinega tvirtino, kad jo verslas pademonstravo neregėtą atsparumą.
„Sugebėjome dirbti net trūkinėjant elektros tiekimui, toliau gaminame ir eksportuojame“, – pasakojo verslininkas, nuolat dalį pelno skiriantis Ukrainos labdaros organizacijoms.
Labdara. Tuo pačiu besiverčianti kompanija „Zirkova Unity“ labdarai skiria visą gaunamą pelną, o jos pastarųjų metų istorija išties išskirtinė.
Įmonės įkūrėja Katerina Vellinga užaugo Kanadoje emigrantų iš Ukrainos šeimoje, tačiau 2005 m. apsisprendė grįžti į tėvynę, čia įsigijo seną spirito varyklą ir atidarė degtinės, kurios prekės ženklas „Zirkova“, gamyklą.
Prasidėjus karui fabrikas iškart sustojo. Tačiau ne pati verslininkė – ji nusprendė įkurti antrą gamyklą, bet nuo pirmosios nutolusią daugiau nei per 7 tūkstančius kilometrų – Ontarijo valstijoje Kanadoje.
Dabar jau veikia abi varyklos skirtinguose žemynuose, o ukrainietiškos degtinės paklausa toliau auga. Kalbėdama apie sprendimą keltis į Kanadą K.Vellinga sakė, kad būtinybė yra išradingumo motina.
„Mūsų žmonės Ukrainoje skatina mus kovoti toliau, būti atsparius, rasti būdų išlikti, todėl ir priėmėme tokį sprendimą, nes tiktai šitaip galime padėti ukrainiečiams“, – kalbėjo verslininkė.
Vertinimai. Tuo metu rusiška degtinė jau išnykusi iš daugelio valstybių parduotuvių lentynų.
Nors apskritai šis gėrimas yra kone nacionalinis agresiją pradėjusioje valstybėje.
Pasaulio alkoholinių gėrimų ekspertai netgi turi terminą „degtinės diržas“ – taip vadinamos Rusija, Lenkija ir Ukraina, nes būtent šiose šalyse pagaminta degtinė laikoma visiškai originalia.
Nenuostabu, kad net pasauliniai koncernai savo portfeliuose turi prekės ženklų su užuominomis į rusišką produkto kilmę.
Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos kompanijai „Diageo“ priklauso „Smirnoff“. Tačiau prasidėjus karui tai tapo netgi kliūtimi – gamintojai turėjo aiškintis, kad produktai nėra rusiški.
Visame pasaulyje degtinės per metus parduodama maždaug už 45 milijardus eurų.
Pabūgo boikoto
Degtinės gamintojams tenka teisintis ir dėl jos pardavimo Rusijoje. Antai Švedijos įmonė „The Absolut Company“ šią savaitę pranešė stabdanti visą eksportą į Rusiją.
Įmonė dar pernai kovą buvo sustabdžiusi tiekimą į Rusiją, tačiau ją valdanti kompanija „Pernod Ricard“ neseniai patvirtino, kad kai kurių prekių eksportas buvo atnaujintas.
„Pernod Ricard“ nurodė, kad nuo pernai lapkričio Rusija pakeitė savo importo taisykles, sudarydama sąlygas paraleliniam alkoholio importui neturint autorizuotų importuotojų leidimo. Taip apeinamos Europos Sąjungos sankcijos.
Tai Švedijoje sukėlė didžiulę kritikos bangą, prie kurios prisijungė aukšto rango šalies politikai.
Jie ragino pradėti kompanijos gaminių boikotą ir kalbėjo apie moralinių principų žlugimą bei dovaną Vladimirui Putinui.
Keletas gerai žinomų Stokholmo barų ir restoranų nutraukė prekybą „Pernod Ricard“ produkcija.
