„Pirmas dalykas yra nustatyti ryšius ir sąsajas. Kalbant apie sankcijas ar sankcionuotus asmenis, tai nėra taip, kad įmonės valdomos per vieną ir tą pačią kompaniją. Yra steigiamos įvairiausios priedangos kompanijos ir tokiu būdu bandoma investuoti į tas kompanijas, valdyti, vykdyti prekybą ir t. t. Nustatyti naudos gavėjus sunku, kadangi schemos sudėtingos“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė A. Valeika.
„Antras dalykas, kalbant apie mūsų nacionalinį sąrašą, tai iššūkis patvirtinti priežastis, kodėl įtraukėme į sąrašą. Kitaip sakant, visos bendrovės, juridiniai asmenys, kurie įtraukti, dažnai ginčija mūsų sprendimus ir galvoja, kad jie neturi sąsajų su sankcionuotais asmenimis“, – akcentavo jis.
A. Valeika tikino, kad FNTT sprendimus šiuo metu yra apskundę 15 juridinių ir 1 fizinis asmuo ir dėl daugumos skundų yra iškeltos bylos teismuose. Jis taip pat pabrėžė, kad prasidėjus Rusijos vykdomam karui Ukrainoje valstybė ėmėsi ryžtingų žingsnių ir skyrė teisininkus, kurie gali atstovauti FNTT.
„Ar mums reikia papildomų (teisininkų – ELTA), viskas priklausys nuo ateities, kaip baigsis šie teisminiai procesai, ar bus daugiau į sąrašą įtrauktų asmenų. Dabar įtemptai, bet susitvarkome, žinoma, visą laiką tas resursas gali augti“, – tikino FNTT direktoriaus pavaduotojas.
Sektorinės sankcijos kelia daugiausiai iššūkių
A. Valeika patikino, kad daugiausiai iššūkių FNTT darbui kelia sektorinės sankcijos, kurios generuoja didžiausią pinigų kiekį.
„Didžiausios generuojamos lėšos ir prekės, kurios yra jautrios arba dvigubos paskirties, arba visos kitos prekės, kurios yra naudingos Rusijos karui, Rusija bando gauti tas prekes, todėl taip ir yra“, – aiškino jis.
„Stiprybė yra tokia, kad mūsų finansų įstaigos labai preciziškai taiko sankcijas, neįleidžiamos jokios transakcijos, jeigu yra bent mažiausias įtarimas, kad naudos gavėjas gali būti sankcionuotas asmuo“, – akcentavo FNTT direktoriaus pavaduotojas.
Pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai dėl bandymo apeiti sankcijas
A. Valeika tvirtino, kad šiuo metu atliekami du ikiteisminiai tyrimai dėl bandymo apeiti sankcijas.
„Pas mus dabar atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Jie pradėti praeitais metais ir iki dabar atliekami“, – sakė jis.
„Dauguma yra eksportas, t. y. iš Europos Sąjungos į Rusiją arba Baltarusiją. Prekyba nėra uždrausta, yra tik sankcionuoti tam tikri prekių kodai, tam tikros prekės. Bet tam tikros prekės nėra sankcionuotos ir verslas yra galimas“, – tikino FNTT direktoriaus pavaduotojas.
Jis aiškino, kad FNTT pastebi tokias pačias tendencijas kaip ir Muitinės departamentas, jog sankcijas dažniausiai bandoma apeiti per Vidurio Azijos šalis.
„Tas pačias tendencijas ir mes pamatome. Muitinė pamato per importo ir (ar) eksporto deklaraciją, per dokumentus, per gyvą prekių judėjimą, mes pamatome per finansų įstaigų pranešimus“, – akcentavo A. Valeika.
FNTT direktoriaus pavaduotas aiškino, kad didžioji banga apeiti sankcijas buvo praeitais metais, tačiau lėšų grąžinimų atvejų pasitaiko kiekvieną dieną.
„Kai tos lėšos yra grąžinamos, kai yra pervedama už vieną ar kitą sandorį, tai finansų įstaigos pritaiko kiekvieną dieną. Tai yra mažesnės, didesnės lėšos. Principinis dalykas ir stiprybė Lietuvos finansų įstaigų yra ta, kad jeigu yra nors mažiausias įtarimas, jog bandoma apeiti sankcijas arba naudos gavėjas gali būti sankcionuotas asmuo, mūsų finansų įstaigos paprasčiausiai neleidžia jokių operacijų“, – teigė jis.
