Nuo raginimo nusidažyti plaukus iki psichotropinių vaistų
Asta (vardas pašnekovės pageidavimu pakeistas) „Utenos dienai“ pasakojo, kad jos vyro mama pastarąjį kartą labai bijojo eiti į Užimtumo tarnybą, nes buvo prisiklausiusi gąsdinančių kalbų apie šalies užimtumo sistemos pertvarką.
„Pasakodama man, kaip sekėsi, ji verkė. Pirmiausia jai sako: jūs amžini bedarbiai, kada jūs darbą susirasit... Aišku, pritariu, jie tikrai ilgai nedirba, – kalbėjo Asta. – Mano anyta – kaimo žmogus, nesidažo, atrodo paprastai, tai jai pradėjo sakyti: kodėl tu tokia baisi, kodėl nepasidažai plaukų?.. Kad kitą kartą, kai ateisi pas mane, būtum nusidažiusi plaukus. Ir tai pakartojo mažiausiai tris kartus. Ji ne stilistė, ji tarnautoja, kuri, manau, turi žmogui suteikti informacijos, kaip bendrauti darbo pokalbyje, kur ieškoti to darbo, bet ne apie plaukus.“
Pasak pašnekovės, jos anytai atvejo vadybininkė sakė, kad šiai „reikia psichologo ar psichiatro, o gal net psichotropinių vaistų“. Astos teigimu, užimtumo specialistė žarstyti tokius patarimus pradėjo tuomet, kai klientė „po jos spaudimo apsiverkė“.
Kalbinta moteris sakė tokį darbuotojos elgesį vertinanti kaip psichologinį smurtą.
„Išėjusi anyta visą laiką praverkė. Visus 25 kilometrus iki namų. Grįžusi gėrė raminančius. Faktas, kad ji patyrė psichologinį smurtą, kuris ją labai paveikė“, – neabejojo Užimtumo tarnybos klientės marti.
Direktorė: „Tokia situacija toleruojama nebus“
Paklausta, ar išklausiusi anytos nusiskundimų ėmėsi kokių nors veiksmų, pašnekovė sakė, kad prireikė šiek tiek laiko, kol ji „sukratė mintis“.
„Nelabai suvokiau, kad taip galima, pačiai reikėjo permąstyti. Tada pasidalijau feisbuke, kad visi apie tai žinotų. Bet, pasirodo, nieko naujo nepapasakojau – atsirado labai daug žmonių, nukentėjusių nuo jos, buvo daug pasakojimų“, – tęsė uteniškė.
Ji teigė šią istoriją elektroniniu paštu papasakojusi ir Užimtumo tarnybos direktorei. Moteris netgi pacitavo vadovės pateiktą atsakymą, kuriame ji atsiprašė už tokią patirtį ir patikino, kad „tokia situacija toleruojama nebus“, kad „gal dėl to (informacijos, kuria dalijasi klientai ar jų artimieji – aut. past.) įstaigoje dirbs to verti žmonės“.
Pasak Astos, Užimtumo tarnybos direktorė „bent jau atsiprašė“, priešingai nei Utenos klientų aptarnavimo skyriaus vedėja, kuri „negalėjo parašyti nieko, išskyrus tai, kad galbūt įvyko nesusikalbėjimas, gal tie žodžiai ištraukti iš konteksto“. Pašnekovės nuomone, tai „konkreti darbuotojos gynyba“.
Siūlė susitvarkyti dantis, susirasti vyrą
Uteniškė apgailestavo, kad žmonės, galimai susidūrę su psichologiniu smurtu, pasipasakoja artimiesiems, parašo komentarą internete, bet bijo apie tai pranešti Užimtumo tarnybos vadovybei, kad nebūtų išmesti, nes gaunama išmoka – vienintelis jų finansinis šaltinis, kurio nenori prarasti.
„Gal pagaliau iš tų kėdžių išsiklibins žmonės, kurie nenori dirbti tokio darbo. Aš nesakau, kad jie negeba (vykdyti savo pareigų – aut. past.), bet turbūt per daug metų nubukėja ar dar kas įvyksta. Taip neturi būti, su žmonėmis negalima taip elgtis, – įsitikinusi Asta. – Žinau, kad viena moteris savanoriškai rinko informaciją, kas nukentėjo, skambino tiems žmonėms, įrašinėjo pokalbius ir perdavė įrašus Vitalijui Šeršniovui (Utenos rajono savivaldybės mero pavaduotojui – aut. past.).
Kalba eina apie vieną darbuotoją. Anyta jau daug metų lankosi biržoje, sakė, kitos mandagios, žmogiškai pasako, su jomis galima pakalbėti, nesijaučia įtampos. Tarp kitko, Užimtumo tarnybos darbuotoja po viso šito spaudimo sako: o kai kitą kartą ateisi, bus dar kitaip. Bus dar didesnis klausimynas. Visai kita forma – dar sunkiau.“
Anot Astos, jos anyta šios užimtumo specialistės kabinete praleido apie pusantros valandos.
„Dar sakė: kai kitą kartą ateisi, skambinsi darbdaviams prie manęs, o aš klausysiu, kaip tu šneki. O ji labai nedrąsi, tai jai šitie žodžiai lyg per širdį. Kaimo žmonės tokie... – kalbėjo uteniškė. – Sakė: susitvarkyk dantis, kitaip atrodysi, gal ir vyrą susirasi... Aišku, gal darbdaviai pasižiūri išvaizdą, bet mano anyta tikrai nedirbs tokio darbo, kur išvaizda svarbi. Jos išsilavinimas neleistų dirbti ten, kur pro ją praeitų daug žmonių. Ji galėtų dirbti valytoja ar kokį kitą nekvalifikuotą darbą.“
Ažugiriuose iš gyvenimo pasitraukė ilgametis bedarbis
Kaip informavo Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (Utenos AVPK), sausio 26 d. apie 16.28 val. Utenos rajone, Ažugirių kaime, ūkiniame pastate, rastas vyro (gim. 1963 m.) kūnas be akivaizdžių išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. „Utenos dieną“ pasiekė kalbos, kad šį vyrą pasitraukti iš gyvenimo galėjo paskatinti psichologinis smurtas, su kuriuo jis galimai nuolat susidurdavo apsilankęs pas tą pačią atvejo vadybininkę.
20 metų Ažugirių gyventoju besirūpinusi gretimame name gyvenanti kaimynė sakė, kad šis vyras kadaise dvejus metus buvo susituokęs su jos pussesere, vaikų neturėjo.
„Būdavo, grįžta iš tarnybos, atsisėda, susiima už galvos ir verkia, – su ašaromis akyse pasakojo moteris, kuri pati ir rado apgriuvusiame ūkiniame pastate savo prižiūrėtą vyrą be gyvybės ženklų, iš visų jėgų mėgino jį atgaivinti. – Jis buvo labai nervingas, turėjo daug ligų. Būdavo, susinervina, tai sėdi visas perbalęs, net dreba. Jam sako: tu jau 10 metų stovi „biržoj“, niekur darbo neieškai. Jis sako: aš neįgalus, vos per „gryčią“ pereinu... Liepė nusipirkt kompiuterį, išmokt juo naudotis, laikyt teises, nusipirkt mašiną. Pagalvokit, žmogus ligonis, daug metų serga visokiom ligom... „Eik mėson dirbt, „lodariau“, tinginy“, – citavo pašnekovė.
Jos teigimu, vyrui prieš mirtį buvo atlikta dešinės rankos operacija (gydytojai nė nespėjo pašalinti siūlų), be to, jis itin prastai matė, turėjo didelį antsvorį, širdies ir kitų sveikatos problemų.
„Šeimos gydytoja niekaip nesugebėjo nusiųst į Vilnių popierių, kad jam duotų invalidumą, nors jis ne kartą prašė. O pas šitą tarnybos specialistę jis lankėsi 10 metų. Ir visą laiką pjovė pjovė, kol užpjovė žmogų, kol turėjo pasikabint… – susijaudinusi teigė pašnekovė. – Visada grįžęs sakydavo: „Dieve Dieve, kaip reikės toliau gyvent...“
Paskutinį kartą jam buvo pasakyta, kad jeigu neturės invalidumo, jį išmes iš tarnybos – pusę metų nieko negaus. Tai jis vis galvojo, už ką pirks vaistus. Viena akim visiškai nematė, kita – labai silpnai. Jam buvo atlikta ne viena operacija. Būdavo, jį ištinka priepuoliai. Atsikelia iš lovos, ir meta. Prieš dvejus metus numetė prie mano namų, gerai, kad pamačiau, gerai, kad nesušalo žmogus naktį... Vienu metu gydytoja jam davė nedarbingumą metams, kad nereikėtų atidirbinėt už socialinę pašalpą.“
Ažugirių gyventoja pridūrė, kad prižiūrimam kaimynui ji už savo pinigus ir maisto, ir vaistų pirkdavo, mat jis su 160 eurų siekusia išmoka neišsiversdavo. Moteris pasakojo, kad anksčiau vyras yra dirbęs pečkuriu, kolūkių laikais dirbo traktorininku, tačiau pastarąjį dešimtmetį „buvo be sveikatos, eidavo per kambarį įsitverdamas sienon“, dažnai gulėdavo ligoninėje.
Pašnekovė teigė, kad tądien, kai vyras pasitraukė iš gyvenimo, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai čia praleido kelias valandas, ją apklausė. „Viską pasakiau, jie viską užsirašė“, – tvirtino ji.
Visi klientai – „su stažu“
Nei Utenos klientų aptarnavimo skyriaus vedėja, nei kritikos strėlių sulaukusi atvejo vadybininkė su „Utenos dienos“ žurnalistais apie galimą psichologinį smurtą nekalbėjo – teigė, kad neturi teisės bendrauti su žiniasklaidos atstovais, ir patarė kreiptis į Užimtumo tarnybos Komunikacijos skyrių. Tiesa, atvejo vadybininkė visgi trumpai užsiminė, kad visi jos aptarnaujami klientai yra „su stažu“ – nedirba 10 metų ir ilgiau, „neturi motyvacijos, nenori pokyčių“, tad „natūralu, kad jiems kyla nepasitenkinimas“.
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė „Utenos dienai“ pateikė tokį atsakymą (buvo atsakyta ne į visus kausimus): „Apgailestaujame dėl klientės patirtų nemalonumų. Atvejo vadybininkė, pirmojo jų susitikimo metu norėdama kuo geriau padėti besirengiančiojo darbo rinkai asmens statusą turinčiai klientei, pateikė perteklinės informacijos, kuri galėjo būti suprasta neteisingai. Po šio susitikimo klientei buvo paskirta kita atvejo vadybininkė, o su ją aptarnavusiąja įvyko vadovybės pokalbis, kurio metu aptartos klaidos ir padarytos išvados. Iki tol Užimtumo tarnyba nebuvo gavusi nė vieno nusiskundimo ar pastabų dėl šios specialistės darbo. Skundų negauta ir vėliau. Tai – vienintelis ir visiškai netipiškas jos šiaip jau nepriekaištingos profesinės veiklos epizodas, kurį traktuojame labai atsakingai.
Atvejo vadyba paremtos paslaugos yra pirmiausia skirtos išgryninti individualias kliūtis kliento užimtumui ir kartu ieškoti sprendimų, kaip jas pašalinti. Pirmiausia suteikiama pagalba (įtraukiant ir socialinius partnerius), tik gerokai vėliau pradedama kalbėti apie grįžimą ar integraciją į darbo rinką. Paprastai įdarbinimo konsultantas vienam klientui skiria apie 15 minučių, o vienam atvejo vadybininko klientui tenka valanda ar dar ilgiau. Utenos skyriuje šiuo metu dirba dvi atvejo vadybininkės.“
Į policiją niekas nesikreipė
Utenos AVPK Komunikacijos poskyrio vedėja Asta Šuminienė „Utenos dienai“ sakė, kad Utenos AVPK nėra gavęs asmenų skundų, pareiškimų dėl Užimtumo tarnybos Utenos klientų aptarnavimo skyriuje patirto psichologinio smurto.
„Socialiniuose tinkluose skleidžiama tokio pobūdžio informacija policija nesivadovauja ir nekomentuoja. Atitinkamų veiksmų policija imasi tik gavusi asmens skundą, pranešimą ar pareiškimą. Jeigu žmogus jaučiasi nukentėjęs, patyręs žalą, jis asmeniškai turi kreipti į tarnybas. Šiuo atveju pirmiausia rekomenduojame kreiptis į Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Užimtumo tarnyboje yra numatyta asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarka. Galima kreiptis ir į policiją, apie galimą pažeidimą ar nusikalstamą veiką pranešti per www.epolicija.lt. Jeigu norima tik pasikonsultuoti, galima skambinti tel. 8 700 60 000 arba rašyti info@policija.lt. Jeigu reikalinga skubi pagalba, prašome skambinti skubiosios pagalbos telefonu 112“, – situaciją komentavo Utenos AVPK atstovė.
A. Šuminienės teigimu, Utenos AVPK dėl Ažugirių kaime rasto vyro kūno pradėtas ikiteisminis tyrimas tik mirties priežasčiai nustatyti – dėl galimai patirto psichologinio smurto policija informacijos iš vyro artimųjų nėra gavusi.
