Noras legalizuoti naminę degtinę kursto aistras: jau aidi ir pasipiktinimai

Siūloma legalizuoti naminės degtinės gamybą ir vartojimą. Ją gaminti ir vaišinti svečius galėtų tik grūdines kultūras auginantys ūkininkai, turintys kaimo turizmo sodybą.

Vyriausybė siūlo Seimui legalizuoti naminės degtinės gamybą ir vartojimą.<br>Vilniaus apskrities VPK asociatyvi nuotr.
Vyriausybė siūlo Seimui legalizuoti naminės degtinės gamybą ir vartojimą.<br>Vilniaus apskrities VPK asociatyvi nuotr.
Vyriausybė siūlo Seimui legalizuoti naminės degtinės gamybą ir vartojimą.<br>„Scanpix“ nuotr.
Vyriausybė siūlo Seimui legalizuoti naminės degtinės gamybą ir vartojimą.<br>„Scanpix“ nuotr.
Vyriausybė siūlo Seimui legalizuoti naminės degtinės gamybą ir vartojimą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vyriausybė siūlo Seimui legalizuoti naminės degtinės gamybą ir vartojimą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vyriausybė siūlo Seimui legalizuoti naminės degtinės gamybą ir vartojimą.<br>Tauragės apskrities VPK asociatyvi nuotr.
Vyriausybė siūlo Seimui legalizuoti naminės degtinės gamybą ir vartojimą.<br>Tauragės apskrities VPK asociatyvi nuotr.
Vyriausybė siūlo Seimui legalizuoti naminės degtinės gamybą ir vartojimą.<br>Klaipėdos apskrities VPK asociatyvi nuotr.
Vyriausybė siūlo Seimui legalizuoti naminės degtinės gamybą ir vartojimą.<br>Klaipėdos apskrities VPK asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Zina Paškevičienė, Domantė Slavinskaitė, Karolina Navakauskaitė, Sandra Kindiuk, Valdemaras Skuja

May 8, 2023, 6:48 AM, atnaujinta May 8, 2023, 7:49 AM

Pavyzdžiui, beveik du tūkstančius hektarų valdanti Rimkų šeima turi ir kaimo turizmo sodybą Radviliškio rajone. Jie patenka į tą ūkininkų kategoriją, kuriai būtų leista gaminti naminę degtinę.

„Šiuo metu sodyboje turime du produktus, su kuriais dirbame, ragaujame ir kuriame naujus receptus, visos pajėgos ten. Lygiai taip pat yra ir naujų planų sodyboje. Bet tokią galimybę būtų gerai turėti, jei kada sugalvotume, galėtume tuo užsiimti, bet kol kas to daryti neketiname“, – kalbėjo Lietuvos kaimo turizmo asociacijos atstovė Lina Noreikaitė-Rimkienė.

Lietuvos kaimo turizmo asociacija vienija apie keturis šimtus narių, tačiau tik apie septyniasdešimčiai būtų leista gaminti naminukę. Pasak L.Noreikaitės-Rimkienės, anksčiau apklausti nariai vieningos nuomonės, gaminti ar ne, neturi. Vieni teigė, kad tai puiki galimybė pavaišinti svečius, kiti legalizavimą vadino svečių girdymu.

„Žinome, kad kokybės kontrolė labai didžiulė, laboratorijos irgi kainuoja didžiulius pinigus. Finansinė našta būtų didžiulė“, – manė ji.

Vienas pataisų iniciatorių, Seimo narys Eugenijus Gentvilas, sako, kad laikas sustabdyti naminės degtinės gaminimą miškuose. Nelegalius gamintojus sudėtinga atrasti, kontroliuoti ir nubausti. Pasak E.Gentvilo, niekas negali patikrinti, iš ko ir kaip degtinė gaminama. Esą galimi ir pareigūnų papirkinėjimai.

Manoma, kad naminės degtinės legalizavimas mažintų alkoholio kontrabandą ir nelegalią prekybą. Ūkininkai sumokėtų daugiau mokesčių, pritrauktų daugiau turistų, sukurtų darbo vietų, perdirbtų rugių, uogų ir medaus derliaus perteklių.

Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, jog ūkininkai per metus galės pagaminti tik 1 tūkst. litrų alkoholio ir ne stipresnio negu 65 laipsnių.

„Ne paslaptis, kad Lietuvoje ir šiaip yra gaminama, tik mes bandome prisimerkti ir nematyti to, gal reikėtų ją legalizuoti, dekriminalizuoti ir padaryti normalia veikla, kaip yra Austrijoje, Italijoje, Latvijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje“, – komentavo parlamentaras.

Tačiau Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Mantas Zakarka įsitikinęs, kad naminės degtinės legalizavimas prieštarauja konkurencijos įstatymui ir gali iškreipti rinką. Jam keista, kad šiuo klausimu nebuvo jokių diskusijų.

„Ūkininkams siūloma sudaryti tikrai išskirtines sąlygas, žvelgiant kitų rinkoje esančių dalyvių atžvilgiu. Kitas svarbus momentas, Žemės ūkio ministerija siūlo taikyti tam tikras poveikio priemones ūkininkams, kurie galimai pažeistų įstatymą, bet nėra siūloma taikyti ekonominio poveikio priemones“, – dėstė M.Zakarka.

Įstatymo pataisas dar svarstys Seimas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.