Nuogąstaujama dėl to, kas vyksta Lietuvos ekonomikoje: galime skaudžiai kentėti

Panašu, kad iššūkiai, kurie kamavo Lietuvos pramonę pirmąjį ketvirtį, tęsis ir antrąjį ketvirtį, skelbia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Panašu, kad iššūkiai, kurie kamavo Lietuvos pramonę pirmąjį ketvirtį, tęsis ir antrąjį ketvirtį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Panašu, kad iššūkiai, kurie kamavo Lietuvos pramonę pirmąjį ketvirtį, tęsis ir antrąjį ketvirtį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Panašu, kad iššūkiai, kurie kamavo Lietuvos pramonę pirmąjį ketvirtį, tęsis ir antrąjį ketvirtį.<br> Asociatyvi nuotr.
Panašu, kad iššūkiai, kurie kamavo Lietuvos pramonę pirmąjį ketvirtį, tęsis ir antrąjį ketvirtį.<br> Asociatyvi nuotr.
Panašu, kad iššūkiai, kurie kamavo Lietuvos pramonę pirmąjį ketvirtį, tęsis ir antrąjį ketvirtį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Panašu, kad iššūkiai, kurie kamavo Lietuvos pramonę pirmąjį ketvirtį, tęsis ir antrąjį ketvirtį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Panašu, kad iššūkiai, kurie kamavo Lietuvos pramonę pirmąjį ketvirtį, tęsis ir antrąjį ketvirtį.<br>Asociatyvi J.Balčiūno nuotr.
Panašu, kad iššūkiai, kurie kamavo Lietuvos pramonę pirmąjį ketvirtį, tęsis ir antrąjį ketvirtį.<br>Asociatyvi J.Balčiūno nuotr.
A.Izgorodinas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Izgorodinas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2023-05-08 14:52, atnaujinta 2023-05-08 15:08

Pasak A.Izgorodino, Europos Komisijos apklausos rodo, kad šių metų balandį Lietuvos pramonės įmonių nuomonė apie pagamintos produkcijos atsargas pakilo iki tokio lygio, kuris paskutinį kartą buvo fiksuojamas 2009 metų sausio mėnesį – kada Lietuvos pramonė kentėjo nuo pasaulio finansų krizės padarinių.

„Šis indikatorius rodo, kad Lietuvos pramonei vis sunkiau sekasi realizuoti pagamintą produkciją, kuri vis labiau užpildo sandėlius. Tai, kad pagamintos produkcijos atsargų rodiklis pakilo iki 2009 metų sausio lygio, rodo, kad Lietuvos gamintojai fiksuoja labai reikšmingą užsakymų eksporto rinkose kritimą, kurio mastai primena pasaulio finansų krizės laikus“, – feisbuke pirmadienį rašė ekonomistas.

Anot jo, augančios pagamintos produkcijos atsargos sandėliuose siunčia prastą signalą apie Lietuvos pramonės gamybos perspektyvas.

„Užpildyti nerealizuotos produkcijos sandėliai skatins Lietuvos gamintojus mažinti gamybos apimtis ir fokusuotis į jau pagamintų gaminių realizaciją, o ne į naujų gaminių gamybą“, – aiškino A.Izgorodinas.

Balandį Lietuvos pramonininkų gamybos prognozės buvo prasčiausios nuo 2023 metų pradžios.

„Pagrindinė Lietuvos pramonės lūkesčių ir faktinių gamybos apimčių nuosmukio priežastis yra spartus ne pirmo būtinumo prekių vartojimo kritimas Europos Sąjungos (ES) rinkose. Pavyzdžiui, Vokietijoje kovą mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis apimtys sumažėjo 7,3 proc., Švedijoje 14,2 proc.; Suomijoje 6,5 proc. ir t. t. Europoje de facto jau dabar turime ženklią vartojimo recesiją, kuri artimiausiu metu tik stiprės, kadangi Europos Centrinis Bankas dar kelis kartus padidins bazines palūkanas, o tai dar labiau spaus vartojimo apsukas žemyn euro zonos valstybėse. Aukšta palūkanų našta ribos vartojimą ir ne euro zonos ES rinkose, pvz. Švedijoje, kur vartojimo tendencijos yra itin negatyvios“, – tikino A.Izgorodinas.

„Manau, kad Lietuvos eksportuotojai turi ruoštis ne techniniam, bet ženkliam užsakymų apimčių mažėjimui antrąjį šių metų ketvirtį“, – pridūrė jis.

Lietuvos bankas mišių dar neužsakinėja

Praėjusią savaitę skelbta, jog pirmąjį 2023 m. ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko 3 proc. Tuo metu Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tikina, kad tai tik pirmasis įvertis, iš kurio spręsti apie tikslią šalies ekonomikos būklę dar anksti.

„Kai dabar perskaitau kai kuriuos komentarus, kad techninė recesija virsta recesija, recesija pavadinama krize... Aš mišių Lietuvos ekonomikai neužsakinėčiau. Manau, kad reiktų luktelti ir tolimesnių duomenų. Juolab, kad ir ta pati darbo rinka, darbo užmokestis auga toliau dviženkliais skaičiais, nedarbas, jei ir padidės, tai pakankamai neženkliai“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Šimkus.

„Tai yra pirmasis įvertis ir ten trūksta gilesnių pirminių duomenų, kad suprastume, kas, kur, kaip veikia. Čia reikėtų šalto blaivaus proto, kantrybės“, – kalbėjo LB vadovas.

G. Šimkus neatmetė, jog dabartinis rodiklis nebūtinai parodo tikrąjį BVP pokytį, be to, jis gali kisti į pozityvesnį – kaip, anot LB vadovo, buvo praėjusiais metais.

„Naudojamės tam tikra informacijos aprėptimi, naudojame modelius, bet pripažinkime, kad tai taip pat yra įvertis modelių pagrindu. Pirmasis IV ketvirčio (2022 m. – ELTA) įvertis buvo -1,7 proc., o antras įvertis jau -0,5 proc. Pirmas praėjusių metų II ketvirčio įvertis buvo neigiamas ir kolegos ekonomistai piešė, kad jau esame techninėje recesijoje. Tada buvo peržiūrėta į gana stiprų augimą“, – kalbėjo G. Šimkus.

Anot jo, nors ekonomikos susitraukimo dydis buvo netikėtas, LB prognozavo, kad šalies BVP pirmąjį ketvirtį neaugs. „Iš tikrųjų nustebino pats dydis, (...) vertinant patį -3 proc. pokytį. Bet kryptis nenustebino. Kovo mėnesį pristatėme prognozes ir kas buvo labai aišku, ką sakėme, kad ir tikimės, jog šių metų pirmasis pusmetis bus prastesnis“, – dėstė G. Šimkus.

Kadangi BVP smunka du ketvirčius iš eilės, šiuo metu Lietuvoje fiksuojama techninė recesija.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.