„Manau, kad tuos pinigus tikrai turėsime, kur panaudoti, ir valstybė, ir mūsų visuomenė yra to nusipelnę ir, manau, svarbiausia, kad žmonės taip pat turi galimybę pasimėgauti geresniais ir didesniais vaisiais iš valstybės biudžeto, tais viešaisiais gėriais“, – žurnalistams Seime sakė R. Budbergytė.
„Šis mokestis, mūsų supratimu, yra teisingas ir reikalingas valstybės biudžetui ir to tokio socialinio teisingumo prasme“, – tvirtino ji.
Anot jos, priėmus šį bankų apmokestinimą, nėra jokios rizikos piliečiams, kadangi tai neįprastų sąlygų rezultatas. Tad, R. Budbergytės manymu, abejotina, ar bankai imsis perkelti naštą ant vartotojų pečių.
„Tos pajamos, kurias uždirba bankai papildomai, jie iš tiesų gauna jas tik dėl išskirtinių aplinkybių. Manau, iš tiesų nėra jokių rizikų, kad bankai staiga perkels tą naštą ant vartotojų pečių. Manau, kad to tikrai neįvyks“, – tvirtino ji.
„Manau, kad bankai ramiai prisiims dalį socialinės atsakomybės“, – pabrėžė ji.
Tuo tarpu, pasak Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio Saulius Skvernelio, frakcijos balsavimas priklausys nuo to, ar iš valdančiųjų bus palaikyta pataisa skirti dalį viršpelnių paskolų palūkanų padengimui. Kitu atveju, anot jo, frakcija balsuosianti laisvai.
„Mūsų pozicija yra tokia, kad dalis tų lėšų turėtų būti panaudojama dengti palūkanoms žmonėms, ne dėl kurių kaltės išaugo palūkanos. Šiandien tokia pataisa yra įregistruota, priklausys, ar valdantieji palaikys. Jeigu ne, tada frakcija balsuos laisvai“, – aiškino S. Skvernelis.
ELTA primena, kad antradienį Seime bus sprendžiama, ar galutinai pritarti Finansų ministerijos siūlomam laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektui.
Įstatymo projektu norima nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.
Taip pat siūloma, kad įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Palaikymą bankų solidarumo įnašui kol kas yra išreiškusi Seimo opozicija, o jo nepalaiko absoliuti dauguma Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos frakcijų atstovų.
Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
