Kovo mėn. Belgijoje surengtuose interviu Lietuvos krovinių vežėjos „Girteka“, kuri teigia visoje Europoje įdarbinusi 19 000 žmonių, vairuotojai teigė, kad ištisas savaites praleidžia miegodami ankštose kabinose, dažnai dalydamiesi miegamuoju su kitu vairuotoju.
Teigiama, kad įmonė tinkamai nepadengia išlaidų už galimybę naudotis tualetais, dušais poilsio stotelėse arba stovėjimo aikštelėmis, nebent vežamas ypač vertingas krovinys. Vairuotojai taip pat sakė, kad jiems buvo skiriamos baudos už didelį dyzelino sunaudojimą, įskaitant atvejus, kai degalai buvo pavogti arba kai šaltomis naktimis kelyje jie įjungdavo variklį kabinai šildyti.
Sveikata suprastėjo dėl darbo?
Ukrainietis vairuotojas Yurii Kryvonos, bendrovėje dirbantis nuo 2018 m., aprašė, kaip 2020 m. Kalėdų išvakarėse, praleidęs pandeminius metus kelyje ir miegojęs savo kabinoje, jis susmuko dėl inkstų nepakankamumo ir širdies sutrikimų. Užuot suorganizavus transportą, kuris jį parvežtų namo, jis buvo paliktas tris dienas kartu su stažuotoju vairuoti sunkvežimį 800 mylių (apie 1287 km) ilgio kelionėje iš Čekijos į jo apgyvendinimo vietą Lietuvoje.
Gavusi informaciją apie kaltinimus, „Ikea“ pradėjo tyrimą ir teigė, kad įvertinusi situaciją „imsis visų reikiamų veiksmų“. „Labai svarbu, kad visiems darbuotojams, gabenantiems ir tvarkantiems „Ikea“ prekes, būtų sudarytos geros ir sąžiningos darbo sąlygos“, – teigiama pareiškime. Bendrovė teigė, kad paskutinį kartą „Girteka“ auditą atliko 2021 m. Nėra jokių užuominų, kad šis vairuotojas dirbo „Ikea“.
Vairuotojas pasakojo, kad iki šio darbo gyveno sveikai ir sportuodavo, tačiau 2020 m. po kelis mėnesius trukusių kelionių pradėjo blogai jaustis. Įmonė jam kas mėnesį priskirdavo po naują mokinį, vairuotoją-praktikantą, todėl jam teko dirbti ir naktimis.
„Girteka“ pareiškė, kad „negavo jokių medicininių dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, kad reikia organizuoti specialų transportą“. Ji teigė, kad bendrovės atliktas incidento tyrimas „neatskleidė jokių įrodymų, kad mūsų darbo santykiai su ponu Y.Kryvonosu tiesiogiai lėmė jo sveikatos pablogėjimą“.
Darbo užmokestis gali būti mažesnis nei tikimasi
Savo interneto svetainėje bendrovė žada „galimybę uždirbti nuo 1 995 iki 2 480 eurų per mėnesį“, atskaičius mokesčius. Tačiau informacija, surinkta padedant Nyderlanduose įsikūrusiai profesinių sąjungų konfederacijai FNV, rodo, kad daugelis vairuotojų uždirba gerokai mažiau nei minimalus darbo užmokestis šalyse, į kurias jie pristato krovinius.
„Girteka“ teisiškai gali mokėti Lietuvoje, kur yra įsikūrusi, minimalų darbo užmokestį, kuris yra 5,14 euro per valandą, nors vairuotojai didžiąją laiko dalį praleidžia kitur. Jungtinėje Karalystėje minimalus darbo užmokestis yra 10,42 svarų sterlingų (apie 11,98 euro) per valandą, Vokietijoje – 12 eurų, o Ispanijoje – mažiausiai 8,45 euro, rašo „The Guardian“.
Leidiniui FNV organizatorius Edvwin Atema sakė: „FNV yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių darbo užmokestis gali būti mažesnis už darbo užmokestį: „Yurii yra tik vienas iš tūkstančių ir tūkstančių vairuotojų, kurie kenčia... dirbdami šioje bendrovėje ir kitose panašiose.“ Jis teigė, kad tokia padėtis yra „sisteminė visoje Europoje“.
E.Atema taip pat sakė, kad vietos reguliavimo institucijų sistemos ne visada susieja pavaldžiąsias įmones su Lietuvoje įsikūrusia įmone, kuri galiausiai yra atsakinga už vairuotojų darbo užmokestį ir sąlygas.
Pareiškime „Girteka“ dėstė, kad vietos darbo ginčų komisija išnagrinėjo šio vairuotojo atvejį ir priėmė bendrovei palankų sprendimą. Įmonė tikino, jog „laikosi įstatymų, taisyklių, nuostatų, normų ir standartų kiekvienoje srityje ir kiekvienoje šalyje, kurioje vykdome veiklą“, ir kad laikosi įstatymų dėl sąžiningo darbo užmokesčio.
„Stengiamės laikytis geriausios krovininio kelių transporto pramonės praktikos, įskaitant didesnį dėmesį vairuotojų darbo sąlygoms ir gerovei“, – komentavo atstovai. „Ir nors jokiu būdu nesame tobuli, esame atviri ir pasiruošę judėti į priekį su bet kokiais paklausimais ar diskusijomis dėl bet kurios mūsų veiklos srities“, – rašoma pareiškime.
Susirūpino ir daugiau vairuotojų
Y.Kryvonosas nėra vienintelis darbuotojas, kuris išreiškė susirūpinimą. Laikraštis „The Observer“ kalbėjosi su daugiau nei 10 kitų vairuotojų, dirbančių „Girteka“ Belgijos ir Nyderlandų pasienyje esančiose sunkvežimių sustojimo aikštelėse, kurie išsakė įvairias problemas.
Rašoma, kad kelyje jiems nebuvo duodami pinigai nakvynei viešbutyje. Visi jie sakė, kad pakeliui miegojo sunkvežimiuose – dažnai su kitais vairuotojais dalijosi dviaukštėmis lovomis 2 m ilgio, 75 cm pločio, o aukštis mažesnis nei 2 m.
Dauguma teigė, kad maistą gamino ant mažų dujinių viryklių, įrengtų kabinoje arba po sunkvežimio šonu esančioje slėptuvėje, ir turėjo mokėti iš savo kišenės, kad galėtų naudotis dušais ir prausyklomis, jei daugumoje šalių jos buvo įrengtos.
Pagal galiojančias Europos Sąjungos taisykles, vairuotojai kas dvi savaites turėtų daryti ne trumpesnes kaip 45 valandų pertraukas ne savo transporto priemonėje „tinkamose, lyčiai palankiose patalpose su tinkamais miegamaisiais ir sanitariniais patogumais“.
Po keturių savaičių darbo kelyje darbdavys taip pat privalo organizuoti vairuotojų darbą taip, kad jie galėtų grįžti namo arba į šalį, kurioje dirba, ir pailsėti. Taisyklėse nustatyta, kad „visas apgyvendinimo ne transporto priemonėje išlaidas apmoka darbdavys“.
Vairuotojas Kinazi iš Baltarusijos teigė, kad kelyje praleido iki trijų mėnesių miegodamas savo sunkvežimyje. „Įmonė niekada nemoka už apgyvendinimą“, – teigė jis. „Jie tik kartais sumoka už automobilio stovėjimą“, – pridūrė vairuotojas. Taip pat tikino, kad bendrovė kartais vairuotojams taiko finansines nuobaudas, pavyzdžiui, jei jie sunaudoja daugiau degalų nei numatyta. Jis teigė, kad jam buvo skirta 450 eurų bauda už tai, kad „sunaudojo daug degalų“.
Maksimas, taip pat iš Baltarusijos, pasakojo, kad vairuotojai kartais įjungdavo variklius, kad miegant kabinoje būtų šilta. Tačiau jis sako, kad už tai gali būti skiriamos baudos: „Tuomet prarandi (aut. past. – degalus) ir už juos tenka mokėti.“
Vairuotojai sako, kad degalų naudojimas taip pat gali turėti įtakos darbo užmokesčiui.
Kas uždirba daugiausia?
Dienos darbo užmokesčio norma yra pakopinė: daugiausiai uždirba tie, kurie turi platininį, mažiausiai – bronzinį vairuotojo pažymėjimą, primena „The Guardian“.
Nepaisant to, kad visoje Europoje didėja pragyvenimo išlaidos, praėjusį mėnesį darbo užmokestis buvo sumažintas iki 5 proc. – nuo 80 eurų per dieną platininiam vairuotojui ir 71 euro per dieną bronziniam vairuotojui. FNV teigimu, net ir platininio lygio darbo užmokestis vis tiek yra mažesnis nei 8 eurai už valandą vairavimo ir mažesnis nei 6 eurai už valandą, jei įskaičiuojami kiti darbai, įskaitant pakrovimo ir iškrovimo darbus.
Visi vairuotojai, su kuriais kalbėjosi „The Observer“, teigė, kad jie negauna pinigų už atostogas net ir tada, kai Lietuvoje yra privalomos poilsio pertraukos tarp vairavimo pamainų.
Iš Kirgizijos kilęs Rasulas pasakojo, kad kelyje praleido iki dviejų mėnesių negrįždamas į bazę ir visą tą laiką miegojo sunkvežimyje. Prieš išvykdamas į reisą, jis turėdavo tik apie 10 dienų pertrauką, bet kartais tik dvi ar tris dienas, nes, pasak jo, negaudavo atostoginių.
Jis teigė, kad maždaug du kartus per savaitę vykdavo į Jungtinę Karalystę ir pristatydavo krovinius įvairioms bendrovėms. Net ir su 17 eurų per dieną priedu, kurį, pasak jo, „Girteka“ mokėjo už pamainas Jungtinėje Karalystėje, jis vis tiek uždirbdavo mažiau nei 9 svarus sterlingų per valandą.
Išsamiame atsakyme į teiginius „Girteka“ atstovas spaudai teigė, kad jos įdarbinimo pakete nurodyta, jog po keturių savaičių kelyje vairuotojai turėtų grįžti į šalį, kurioje yra įdarbinti. Tačiau ji teigė negalinti jų įpareigoti tai daryti. „Visada nurodome savo vairuotojams grįžti į bazę kiekvieną kartą, kai jie baigia savo keturių savaičių vairavimo grafiką. Tačiau vairuotojai pasilieka teisę atsisakyti tai daryti. Negalime ir neprivalome versti savo darbuotojų grįžti, jei jie pareiškė atsisakantys“, – rašoma atsakyme.
Atlyginimai įmonėje, kaip teigiama, „atitinka jų darbo vietos šalies vidurkį, o ne bendrą tarptautinę situaciją“.
Įmonė pakomentavo ir situaciją dėl degalų. „Bet koks nepaaiškinamas degalų naudojimas laikomas galiojančių procedūrų ir taisyklių pažeidimu. Kadangi pastaraisiais metais susidūrėme su tam tikrais pažeidimais, į šį klausimą žiūrime labai rimtai ir kiekvienas atvejis tiriamas ir vertinamas individualiai, o rezultatas yra proporcingas pažeidimo mastui“, – teigiama pareiškime.
Atkreipimas dėmesys, kad išlaidos už naudojimąsi priemonėmis kelyje yra įskaičiuotos į dienpinigius. „Be atlyginimo, kiekvienas mūsų vairuotojas gauna dienpinigius. Šie dienpinigiai apima išlaidas krovinio vežimo metu, įskaitant naudojimąsi įvairiais įrenginiais, kaip minėta anksčiau“, – minima atsakyme.
Visi vairuotojai turėjo teisę į mokamas kasmetines atostogas, „kurios daugumoje Europos šalių, kuriose jie dirba, trunka apie vieną mėnesį“, – sakė „Girteka.“
„Ikea“ tiria iškeltus klausimus
Bendrovės „Ikea“ tiekimo grandinės operacijų skyrius teigė, kad susisiekė su „Girteka“ ir „šiuo metu tiria“ stebėtojo iškeltus klausimus. Jis teigė, kad įvertinęs situaciją „imsis visų būtinų veiksmų“. „Labai svarbu, kad visi darbuotojai, gabenantys ir tvarkantys „Ikea“ prekes, turėtų geras ir sąžiningas darbo sąlygas“, – sakoma pareiškime.
„Kaip pasaulinė bendrovė esame įsipareigoję laikytis sąžiningumo ir žmogaus teisių. Remdamiesi šiuo pagrindiniu principu, savo tiekėjų elgesio kodeksu sutartimis įpareigojame visus savo paslaugų partnerius laikytis verslo principų, kurie apima atlyginimą ir darbo sąlygas“, – pridūrė bendrovės atstovai.
DHL taip pat teigė, kad „jei bus pastebėta susirūpinimą keliančių dalykų, pradėsime griežtą tyrimą ir, jei paaiškės mūsų tiekėjų elgesio kodekso pažeidimų ar nesilaikymo įrodymų, nutrauksime bendradarbiavimą su atitinkamu tiekėju“.
„Amazon“ atsakė besitikinti, jog visi jos pristatymo partneriai laikysis galiojančių įstatymų ir jos elgesio kodekso, kuris apima sąžiningą darbo užmokestį, tinkamas darbo valandas ir kompensacijas.
Tad kodėl vairuotojai laikosi sąlygų, kurios jų netenkina?
Daugelis sumokėjo tūkstančius eurų, kad gautų darbą, todėl prieš grįždami namo turi stengtis juos atgauti ir dar daugiau, skelbia „The Guardian“. Vienas „Girteka“ vairuotojas iš Kirgizijos sakė, kad, norėdamas gauti darbą, išleido 2 000 eurų, įskaitant mokesčius už vizą, apgyvendinimą ir kelionę. Jis sakė, kad per dieną uždirba 70 eurų.
Kiti Belgijos ir Nyderlandų pasienyje dirbantys vairuotojai taip pat turėjo sumokėti agentams, kad šie padėtų jiems kreiptis dėl darbo – daugelis jų išleido gerokai daugiau nei 1 000 svarų sterlingų. Taigi, mažai tikėtina, kad įlipę į laivą jie galėtų išeiti iš darbo – jie turi užsidirbti šiuos pinigus ir dar daugiau, kad galėtų padėti savo šeimoms, laukiančioms namuose. Keletas jų pasakoja, kad du ar tris mėnesius dirbo stažuotojais, gaudami pusę atlyginimo.
Dėl mažo darbo užmokesčio daugelis naujų vairuotojų yra iš Vidurinės Azijos – Kirgizijos, Uzbekistano ir Turkmėnistano, kurie keičia ukrainiečius ir baltarusius, kurių daugelis įsitraukė į karą Ukrainoje. Baltarusiai taip pat pranešė, kad jiems sunku gauti Europos šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, vizas, nes šalis kare prisijungė prie Rusijos.
Nors kelyje jie gali uždirbti skurdų atlyginimą, daugelis vairuotojų gali uždirbti daugiau, nei galėtų uždirbti savo gimtojoje šalyje.
Dvidešimtmetis Maksimas, vedęs ir turintis vaikų, sakė, kad norėtų uždirbti daugiau, bet „tai geriau nei Baltarusijoje“. Kalbėdamas pakelės automobilių stovėjimo aikštelėje, kur dunda dideli sunkvežimiai, jis sakė, kad planuoja dvejus ar trejus metus dirbti „Girteka“ vairuotoju. „Noriu baigti statyti namą, o po to paliksiu tokį darbą“.
Jis sakė, kad namuose vairuodamas pienovežį, į kurį per dieną reikėdavo pakrauti ir iškrauti šimtus kilogramų, uždirbdavo vos 200 eurų per mėnesį. Dirbdamas įmonėje „Girteka“ jis uždirbdavo daugiau nei 2100 eurų per mėnesį.
„Girteka“ Lietuvoje ir Lenkijoje valdo daugiau kaip 9 000 sunkvežimių, kurie per metus perveža 880 000 krovinių įvairiose šalyse nuo Rytų Europos iki Jungtinės Karalystės, ir per daugybę patronuojamųjų įmonių samdo vairuotojus. Įmonė teigia, kad siūlo „atsakingą logistiką“ ir teikia pirmenybę „kelių eismo saugumui, aplinkosaugai ir bendruomenės gerovei“.
Bendrovė yra pasirašiusi Jungtinių Tautų susitarimą dėl žmogaus teisių, pagal kurį įmonės įsipareigoja užtikrinti, kad neprisidės prie piktnaudžiavimo.
„Girteka Group“: kaltinimai nepagrįsti
Į publikaciją sureagavo „Girteka Group“.
„Po „The Guardian“ straipsnio apie vairuotojų darbo sąlygas transporto sektoriuje „Girteka Group“ norėtų patvirtinti, kad nepažeidė jokių įstatymų ir nesielgė piktybiškai nė vieno iš savo vairuotojų atžvilgiu, todėl manome, kad kaltinimai „Girteka Transport“ atžvilgiu yra nepagrįsti.
Minėtas straipsnis nušviečia vieno iš mūsų daugiau nei 20 tūkst. vairuotojų istoriją, kuri jau buvo publikuota Lietuvos žiniasklaidoje prieš dvejus metus. Būdami atsakingi už visus savo kolegas užjaučiame vieno iš mūsų vairuotojų situaciją dėl ligos“, – rašė jie.
Įmonė teigia dėjusi visas pastangas, norėdama darbuotojui pagelbėti, nors ir nebuvo nustatyta ryšio tarp ligos ir darbo įmonėje.
„Girteka“ grupės įmonė ilgą laiką garantavo visas socialines garantijas ir mokėjo atlyginimą, pakartotinai nuolat siūlė medicininę pagalbą ir medicininių išlaidų kompensacijas, taip pat išmokėjo papildomą penkiaženklę sumą kaip socialinę pagalbą.
Straipsnyje minimas asmuo nebendradarbiavo su mumis, o šiuo metu šią seną istoriją išnaudoja organizacijos, kurios pelnosi iš asmeninės nelaimės. Nuoširdžiai apmaudu dėl šios situacijos.
Būdami atsakinga logistikos įmonė, visada pasisakėme už pokyčius ES teisės aktų lygmeniu, kad būtų pagerintos vairuotojų lengvatos ir darbo sąlygos. Esame ir toliau įsipareigoję palaikyti savo darbuotojus bei laikytis savo vertybių“, – komentavo įmonė.
Pabrėžiama, kad pastaraisiais metais „Girteka Transport“ buvo atliktas ne vienas auditas, įskaitant kai kurių didžiausių pasaulio bendrovių socialinius auditus, ir jokių pažeidimų nenustatyta.
„Be to, nuolat palaikome dialogą su savo vairuotojais, siekdami užtikrinti, kad jų interesai būtų užtikrinti ir jų poreikiai patenkinti. Mūsų įsipareigojimas rūpintis vairuotojų gerove ir laikytis etikos bei teisės normų išlieka nepakitęs.
Norėtume pabrėžti, kad 60–70 proc. naujų „Girteka“ vairuotojų į įmonę ateina dėl dabartinių vairuotojų rekomendacijų. Be to, 40 proc. mūsų kolegų, dirbusių kitose transporto įmonėse arba padariusių karjeros pertrauką, grįžo dirbti pas mus. Manome, kad nurodyti skaičiai rodo, jog žmonės gerai jaučiasi dirbdami mūsų įmonėje.
Suprantame, kad, būdami didžiausia logistikos bendrove, visada sulauksime daugiau dėmesio nei kiti rinkos dalyviai, nepaisant kaltinimų teisingumo. Pasinaudosime šia galimybe, kad pagerintume savo veiklą ir taptume dar skaidresni“, – pabrėžė įmonė.
„Girteka Group“ pridūrė, kad stengsis laikytis geriausios krovinių gabenimo veiklos praktikos, įskaitant didesnį dėmesį kolegų vairuotojų gerovei: „Nors nesame tobuli, esame atviri ir pasiruošę tęsti bet kokius tyrimus ar diskusijas, susijusias su bet kuria mūsų veiklos sritimi“.
