Priėmimo stadijoje už įstatymo projektą balsavo 103, prieš 12, susilaikė 13 balsavime dalyvavusių Seimo narių.
Plenarinio posėdžio metu buvo svarstomas ir parlamentaro Petro Gražiulio siūlymas, kad lėšos iš solidarumo įnašo būtų skirtos ne tik kariniam mobilumui bei infrastruktūrai, bet ir 50 proc. gyventojo patiriamų palūkanų už kreditą pirmam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti kompensavimui.
Šiai iniciatyvai Seimas nepritarė – už balsavo 55, prieš 56, susilaikė 13 parlamentarų.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė pasisakęs už įstatymo projektą tvirtino, kad solidarumo įnašas konkurencingumui bankų sektoriuje įtakos neturės.
„Po šio įnašo, kaip jis yra sukonstruotas, turėtume siųsti žinią, kad įtakos nei konkurencingumui bankų sektoriuje, nei tai būtų pagrindas kelti kainas vartotojams už paslaugas, to nebūtų ir tokios įtakos nebus“, – plenarinio posėdžio metu teigė M. Lingė.
Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Andrius Bagdonas kritikavo įstatymo projektą bei pabrėžė, kad nėra laikomasi taisyklės, jog mokesčiai įsigaliotų po pusės metų nuo paskelbimo dienos.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad solidarumo įnašas savo esme taip pat yra prievolė valstybei, kaip ir bet kurie kiti mokesčiai. Tad būtina laikytis teisėkūros pagrindų įstatyme numatytos bendros taisyklės, naujai įvedamiems mokesčiams nuo jų paskelbimo dienos taikyti šešių mėnesių įsigaliojimo terminą“, – sakė A. Bagdonas.
Skeptiškai solidarumo įnašą vertino ir laisvietis Vytautas Mitalas. Akcentavęs tarimosi su rinka trūkumą bei teisinės valstybės principų nesilaikymą.
„Verslo sąlygos Lietuvoje ir šalies ekonominė gerovė priklauso nuo to, kiek čia yra aišku, paprasta, suprantama, nuspėjama veikti, kiek yra laikomasi teisinės valstybės principų, geros teisėkūros principų, kiek valdžia tariasi su rinka, visuomene prieš priimdama sprendimus. Šis įnašas eina per visus šiuos kriterijus nubrėždamas didelį raudoną brūkšnį“, – pabrėžė V. Mitalas.
Galiausiai finansų ministrė Gintarė Skaistė ramino, kad Lietuva nėra pirmoji šalis Europos Sąjungoje (ES), kuri priima sprendimus dėl augančių bankų pelnų.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad mano žiniomis Lietuva yra ketvirta valstybė Europos Sąjungoje, kuri priima sprendimus dėl bankų matomų augančių pelnų ir išskirtinių aplinkybių. Mes esame nei pirmi, nei paskutiniai, nes išskirtinių aplinkybių, kurios yra susiformavusios nematyti yra tiesiog nebeįmanoma ir tuos sprendimus priima ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės“, – tvirtino G. Skaistė.
Po sprendimo bankai kreipiasi į prezidentą
Lietuvos bankų asociacija (LBA) kreipiasi į prezidentą, prašydama vetuoti šią iniciatyvą. LBA viliasi, kad šitaip valstybės vadovas užkirs kelią atsirasti neva Konstitucijai prieštaraujančiam teisės aktui ir jo nulemtoms neigiamoms pasekmėms.
Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, Seimas turi užtikrinti, kad mokesčių įstatymai įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
LBA vertinimu, naujojo įstatymo įsigaliojimas nuo jo priėmimo datos nesuderinamas ir su tokiems teisės aktams taikomu reikalavimu, ir su konstituciniu teisinės valstybės principu. Šis reiškia, kad mokesčių mokėtojai turi teisę pagrįstai tikėtis, kad mokesčiai, jų tarifai, lengvatos ir kitos esminės mokesčių sąlygos tam tikrą laiką nebus keičiami, nebent būtų nustatomos palankesnės sąlygos mokesčių mokėtojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Ydingas įsigaliojimo terminas – ne vienintelis per du mėnesius paruošto bei priimto įstatymo trūkumas. Asociacijos vertinimu, juo nustatomas selektyvus dalies vieno sektoriaus įmonių apmokestinimas prieštarauja ir Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, pažeidžia valstybės pagalbos taisykles bei griauna valstybės patikimumą tarptautinių investuotojų akyse.
Be to, įvedant naują mokestį, neatsižvelgta į Europos Centrinio Banko nurodytas grėsmes Lietuvos investicinei aplinkai ir finansiniam stabilumui. Šiam jis, anot LBA, neabejotinai turės neigiamos įtakos: pritaikius tokio reikšmingo tarifo naują mokestį ir apribojus kredito įstaigų galimybes veikti pelningai mažinamas Lietuvos finansų sistemos atsparumas.
Įstatymo rengėjai aiškinamajame rašte teigia, esą „netikėtai gauta ekonominė renta savo prigimtimi nėra sietina su verslo sprendimais“. Tokie argumentai leidžia teigti, kad Įstatymo autoriai nesupranta kredito įstaigų prisiimamos ilgalaikių paskolų rizikos ir visiškai nevertina ilgalaikės iš paskolos gaunamų pajamų perspektyvos.
Lietuvoje veikiantys bankai nuo 2020 m. moka į valstybės biudžetą trečdaliu didesnį pelno mokestį nei visi kiti ūkio subjektai – 20 proc. vietoje įprastinių 15 proc. Įvestas kaip laikinas, 2021-aisiais šis mokestis tapo nuolatiniu“, – teigiama LBA pranešime.
Prezidento veto atveju įstatymas būtų nepasirašytas ir grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti.
I. Šimonytė: tai neleis bankų akcininkams uždirbti triskart didesnių neplanuotų pelnų
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybės parengtas laikinas bankų apmokestinimo modelis nėra populistinis ir buvo pasirinktas reaguojant į netipinę kilusią situaciją sektoriuje.
Anot ministrės pirmininkės, Vyriausybė turėjo spręsti: ar leisti bankų akcininkams pasipelnyti, ar neplanuotus pajamų srautus nukreipti valstybei svarbioms sritims, šiuo atveju – krašto apsaugai.
„Kad taip atsitiko yra du pasirinkimai: arba leisti bankų akcininkams iš šitos visiškai nestandartinės situacijos uždirbti maždaug tris kartus didesnius pelnus – bankai ką tik skelbė pirmojo ketvirčio rezultatus, augimai tikrai yra įspūdingi –, arba nustatyti tam tikrą rinkliavą ir šiomis lėšomis padaryti kažką tokio, kas ne šiaip populizmas (padalinti vieniems ar kitiems ir supykdyti kelias visuomenės grupes tarpusavyje), o spręsti tas problemas, kurios Lietuvoje yra pamatinės, už kurias Lietuva dabar nepagrįstai moka per didelę kainą už savo skolą, už investuotojų tam tikrą skepsį ir t. t.“ – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
„Tai yra gynybos pajėgumai, ką mes dabar ir vystome, šiuo momentu. Tiesiog sutampa laikas, kada tokį pasiūlymą Vyriausybė pateikė. Suprantu, kad bankai nėra juo patenkinti, bet, kita vertus, man atrodo, čia yra šioks toks moralės klausimas“, – pažymėjo ji.
Premjerė darkart paaiškino, jog dėl Europos Centrinio Banko (ECB) pradėto staigaus palūkanų normų kilimo, skirto pažaboti infliaciją euro zonoje, komerciniai bankai pradėjo gauti dideles pajamas už ECB laikomus indėlius, o ne dėl savo vykdomos veiklos.
„Bankų sektoriuje staiga pradėjo rastis pajamos, kurių bankai nei tikėjosi, nei planavo, nei galvojo, kad gaus, nei jie tas pajamas uždirbo tąja prasme, kad pardavė daugiau ar geresnės kokybės paslaugų ar kažkaip kitaip efektyviau veikdami tas pajamas uždirbo. Tai tiesiog toks garantuotas pajamų srautas“, – aiškino Vyriausybės vadovė.
Anot premjerės, „būtų buvę idealu“, jei ECB būtų sureagavęs į susidariusią situaciją arba veiksmų būtų ėmęsi patys komerciniai bankai.
„Kaip sakė mano kolega Raimondas Kuodis – būtų buvę idealu, jei tą klausimą būtų išsprendęs ECB, bet to nepadarė. Kita opcija buvo tą klausimą išspręsti patiems komerciniams bankams, bet kodėl jie turėtų. Pasirinkome paskutinę opciją, kuri gal yra pati nemaloniausia, bet pasiūlėme tiesiog numatyti laikiną įnašą, kuris būtų naudojamas labai konkrečioms ir apibrėžtoms reikmėms“, – dėstė I. Šimonytė.
Primename, kad įstatymo projektu norima nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.
Įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Iniciatoriai tvirtina, kad dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus.
Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį.
Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
