Startą davė aviacijos pramonė
Kaip primena tarptautinės kompanijos „RAND Software OU“ Baltijos šalių pardavimų vadovas Tadas Vidžiūnas, skaitmeninis modeliavimas pasaulyje nėra nauja tendencija – jos ištakos siekia bemaž pusšimtį metų.
„Pirma programinės įrangos „Abaqus“, skirtos skaitmeniniam modeliavimui, versija buvo išleista dar 1978 m. Kaip ir daugelio naujų technologijų atveju, idėjos pirmiausia užgimė mokslininkų galvose“, – sako daugiau nei 25 metų patirtį 3D dizaino, simuliacijų ir PLM (product lifecycle management) sistemų srityje turinčios įmonės „RAND Software OU“ atstovas.
Dėsninga, jog pradinis skaitmeninio modeliavimo pritaikymas komercinėje aplinkoje susijęs su aviacijos pramone – lėktuvus ganėtinai sudėtinga išbandyti įvairiomis sąlygomis, nerizikuojant piloto bandytojo gyvybe, o skaitmeninis modeliavimas sėkmingai išsprendė šią problemą.
„Ilgainiui aviacijos objektai darėsi vis didesni, sudėtingesni, tad skaitmeninis testavimas įgavo ir kitą prasmę: pagaminti lėktuvo prototipus ir juos testuoti yra be galo brangu, todėl turėti skaitmeninį prototipą yra daug pigiau – jį galima lengvai koreguoti, bandyti bei tobulinti“, – aiškino pašnekovas.
Įrankiai tobulinami kasdien
Šiandien skaitmeninio modeliavimo technologija taikoma ne tik aviacijos, automobilių ar kitose stambiose industrijose, bet ir gaminant paprasčiausius produktus, pavyzdžiui, plastikinius butelius ir sprendžiant atitinkamas problemas: kiek ilgai anglies dvideginis išsilaikys talpoje, kokio storio turi būti sienelės, kad išmetus butelį jis nesudužtų, ir pan.
„Pavyzdžiui, mūsų tiekiamą programinę įrangą „Dassault Systemes“ kurianti korporacija turi 20 tūkst. darbuotojų, kurie kiekvieną dieną tobulina įrankius ir diegia naujas technologijas. Manau, kitas didelis žingsnis – autonominės transporto priemonės, kur įvairių situacijų modeliavimas yra be galo svarbus dėl gausybės kintamųjų, – kalbėjo specialistas. – Pastaruoju metu dėl IOT industrijos sprogimo taip pat stipriai plėtojamos elektromagnetinių simuliacijų galimybės. Prietaisai, kurie seniau buvo pakankamai paprasti, dabar turi sensorius, antenas, yra sujungti vieni su kitais bei bendru tinklu. Nuspėti elektromagnetinių bangų judėjimą tapo nebe taip paprasta. Todėl šiuo atveju elektromagnetikos modeliavimas suteikia vizualų įrankį, padedantį priimti reikiamus sprendimus.“
Nuo laiko, kaštų iki kokybės
Kaip pastebi T.Vidžiūnas, vienu didžiausių nūdienos iššūkių tik aštrėjančios konkurencijos akivaizdoje išlieka poreikis sukurti tinkamą produktą iš pirmo karto.
„Jis turi būti ne tik geras, bet ir pateiktas į rinką laiku – tai yra greičiau, nei tai sugebės padaryti konkurentai. Taikant skaitmeninį modeliavimą, produkto plėtojimo laiką galima sutrumpinti reikšmingai. Kita labai svarbi nauda – produkto patikimumo testavimas. Įsivaizduokime, kad paleidus naujo modelio automobilį į rinką po pusmečio atsiranda keletas esminių trūkumų – tai gamintojui kainuotų be galo daug finansiškai ar netgi įmonės reputaciją. Taigi produkto testavimas skaitmeninėje erdvėje taupo ne tik kaštus ir laiką, bet ir nulemia kokybę“, – vardijo bendrovės „RAND Software OU“ atstovas.
Tuo metu konvenciniai metodai, eksperto teigimu, labai apsunkina ir išbrangina projektus, o kai kurių scenarijų kartais net neįmanoma nuspėti.
Geriausiam rezultatui užtikrinti T. Vidžiūnas skaitmeninį modeliavimą pataria pradėti taikyti dar kuriant produktą, antraip klaidų taisymo kaina tolimesnėse produkto plėtojimo stadijose iškyla kartais.
Produktai – vis sudėtingesni
„Taip pat paminėčiau tvarumą. Šie reikalavimai tampa vis griežtesni, ir esame priversti naudoti tinkamas medžiagas bei pasitelkti progresyvius procesus, – atkreipė dėmesį pašnekovas. – Skaitmeninės simuliacijos padeda įvertinti CO2 sąnaudas, taip pat įvairias skirtingas medžiagas, įskaitant kompozitus, dar prieš kuriant produktą.“
Kokie pažangiausi įrankiai, sprendimai skaitmeninio modeliavimo procesuose šiandien siūlomi vartotojams? Kokios aktualiausios nūdienos tendencijos?
T.Vidžiūno teigimu, pastaraisiais metais skaitmeninis modeliavimas yra neabejotinai stipriai pažengęs į priekį.
Galima modeliuoti ne tik atskiras produkto dalis, bet ir galutinį produktą, kuris sudarytas iš įvairių, tarpusavyje besisiejančių sistemų, taip pat – visą produkto gyvavimo ciklą, pradedant idėja ir baigiant garantiniu aptarnavimu, vardijo pašnekovas.
Taigi produktai tampa vis sudėtingesni, jie turi ne tik fizines savybes, bet ir programinę įrangą, kurią reikia susieti pasitelkus sistemų skaitmeninį modeliavimą.
Poreikis tik didės
„Jei norime būti konkurencingi, reikia naudotis visais įrankiais, kurie kuria vertę, ir semtis gerosios patirties iš didžiųjų gamintojų, rinkos lyderių“, – sako T.Vidžiūnas.
Tuo metu naujausios tendencijos, eksperto teigimu, ateina iš 3D spausdinimo technologijų šuolio: „Čia galima naudoti inovatyvias medžiagas, o gamyba nėra sukaustyta tradicinių rėmų. Išgaunamos kokios tik norime formos, kurios produktus padaro lengvesnius, tvirtesnius bei išmanesnius. Mūsų tiekiama „Dassault Systemes“ programinė įranga suteikia galimybę modeliuoti visą 3D spausdinimo ciklą bei formų optimizaciją. Šias technologijas jau plačiai naudoja kosmoso industrija, automobilių, karo pramonė, ir galimybės tik dar labiau plėsis“.
Pašnekovo pastebėjimu, dėl didėjančios skaitmeninio modeliavimo reikšmės šiandien imamas jausti šios srities specialistų stygius.
„Į šią problematiką reaguojame ir mes: mokymo įstaigoms suteikiame ypatingas sąlygas, taip padėdami rengti specialistus, kurių paklausa ateityje taip pat augs“, – neabejoja bendrovės „RAND Software OU“ Baltijos šalių pardavimų vadovas T.Vidžiūnas.
