Už įvažiavimą – 30 eurų
Neringos savivaldybės administracija renka vietinę rinkliavą už įvažiavimą. Šiuo mokesčiu apmokestinamos transporto priemonės, atvykstančios į Neringą. Mokestį susimokėti galima specialiuose postuose.
Šio mokesčio dydis priklauso nuo sezono – nuo rugsėjo 16-osios dydis siekia 10 eurų už įvažiavimą, nuo lapkričio 3-osios iki balandžio 30-osios – 5 eurus, gegužę – 10 eurų, o atvykstantiems nuo birželio 1-osios iki rugsėjo 16-osios teks pakloti net 30 eurų.
„Šios rinkliavos tikslas – reguliuoti transporto priemonių srautus, ypač riboti individualiais automobiliais trumpam laikui atvykstančių žmonių srautą, pakviečiant rinktis patrauklias alternatyvas, dėl to vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą dydžiai kinta priklausomai nuo sezoniškumo“, – portalui lrytas.lt sakė Neringos miesto savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė.
Panašiai šnekėjo ir Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktoriaus pavaduotoja Angelina Ivanova.
„Šis mokestis skirtas riboti motorinių transporto priemonių srautus ypač vasaros sezono metu, kuomet kurorte sulaukiame daugybės svečių. Taip stengiantis išvengti užkištų gyvenviečių kiemų, automobilių stovėjimų aikštelių, ir, žinoma, mažinant CO2“, – sakė A.Ivanova.
Nuo vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą atleidžiamos tik elektra varomos transporto priemonės, jų į Neringą įvažiuoja vis daugiau. Pasak savivaldybės atstovės, 2022 metais įvažiavo 3464 elektromobiliai.
Vasarą mokestis brangiausias, tačiau daugiausia ir atvykimo į Neringą alternatyvų.
„Lengvąjį automobilį galima keisti į susisiekimą viešuoju transportu. Vasaros metu kur kas dažniau kursuoja ne tik autobusai, bet ir atvykimo alternatyvas kuria vandens transportas, reguliariais maršrutais Neringą sujungiantis su Klaipėda, Dreverna, Šilute, Kaunu. Keliones traukiniu iki pat Nidos siūlo „Pajūrio ekspresas“. Atvykimo alternatyvą kuria ir Nidos aerodromas“, – vardijo S.Vaišvilaitė.
A.Ivanova turistus kvietė keliauti ir dviračiais, kai tik bus atnaujinta dviračių tako atkarpa.
S.Vaišvilaitė pridūrė, kad tai reiškia, jog kurortas prieinamas visiems – ne tik turtingiesiems.
„Neringą tikrai galima pasiekti be automobilio, tad kurortas visuomet yra prieinamas visiems, kurie pirmenybę teikia poilsiui gamtoje, kultūriniam turizmui“, – tikino ji.
„Dėl šio mokesčio yra įvairių visuomenės nuomonių, bet galbūt vertinti nereiktų vienareikšmiškai. Nors ir Neringoje renkama rinkliava už įvažiavimą, bet nėra taikomas pagalvės mokestis kaip, pavyzdžiui, didmiesčiuose ar kituose šalies kurortuose. Tokio mokesčio suma, apsistojus su šeima ilgesniam laikui, atsieina ne vieną dešimtį eurų“, – priminė A.Ivanova.
Surinko virš 2 mln. eurų
Toks pat mokestis buvo taikomas ir pernai. Neringos savivaldybė per metus už įvažiavimą į kurortą surinko išties nemenką sumą – 2 mln. 630 tūkst. 800 eurų. Pinigai panaudoti kurorto priežiūrai – Mėlynosios vėliavos programos įgyvendinimui, paplūdimių gelbėtojų tarnybos užtikrinimui, kultūrinių ir sporto iniciatyvų finansavimui.
„Taip pat viešosios kurortinės infrastruktūros atnaujinimui ir vystymui: šiuo metu baigiame įrengti dvi viešas lauko sporto aikšteles Juodkrantėje – krepšinio ir lauko teniso. Netrukus prasidės dar vienos krepšinio aikštelės Juodkrantės pamaryje įrengimo darbai. Ne tik atnaujiname, bet ir plečiame stacionarių viešųjų tualetų tinklą.
Vis didesnį dėmesį skiriame kurorto apželdinimui ir džiaugiamės, kad ši sritis sulaukia gausybės kurorto svečių įvertinimų“, – tikino S.Vaišvilaitė.
Ji pridūrė, kad rinkliava – ne vienintelė priemonė, skirta mažinti automobilių srautus.
„Šiuo metu vyksta inovatyvios automobilių saugyklos Nidoje projektavimo darbai, rekonstravus dabartinę stovėjimo aikštelę bei įrengus gretimą infrastruktūrą ji talpins apie 600 automobilių ir apie 18 autobusų – tai ženkliai prisidės sprendžiant vasarą aktualias automobilių parkavimo problemas Nidoje bei prisidės prie sieko mažinti automobilių judėjimą šioje gyvenvietėje“, – kalbėjo pašnekovė.
Neringos savivaldybė esą išties pajuto, kad automobilių kurorte sumažėjo, bet tą galėjo lemti ne vien rinkliava.
„Transporto priemonių srautai mažėjo dėl įvairių priežasčių – per pastaruosius kelerius metus tikrai daugėjo atvykimo alternatyvų, kurias kurorto svečiai rinkosi, bet tuo pačiu mažėjo ir turistinių autobusų, kuriais atvykdavo svečiai iš užsienio. Nuo karantino pradžios sustabdytas įvažiavimas iš Kaliningrado srities pro Nidos pasienio kontrolės postą“, – sakė S.Vaišvilaitė.
Abejoja, ar tai mažina taršą
Ekonomistas Algirdas Bartkus portalui lrytas.lt komentavo, kad vietinė rinkliava – tik būdas savivaldybei pasipildyti biudžetą, be kita ko, sukuriantis ir socialinę atskirtį, o taršos esą nemažinantis.
„Politikai ieško būdų, kaip susikurti papildomus pajamų šaltinius. Tai yra normalu – tu gauni papildomas pajamas į biudžetą, su kuriomis galėsi daryti, ką nori. Jei norėsi, pastatysi vaikams žaidimo aikštelę, jei norėsi – įsteigsi savivaldybės senelių namus“, – kalbėjo A.Bartkus.
Pasak jo, norint iš tiesų mažinti taršą, reikia suvokti, kas ją sukelia.
„Viena vertus, mes turime CO2 taršą. Anglies dioksido emisijos yra praktiškai tiesiogiai proporcingos suvartotam degalų kiekiui. Jei tu suvartoji daugiau degalų, tu išmeti daugiau CO2. Dalis ekonomistų sako: „Kam išgalvoti mokesčius, geriau padidinkime degalų akcizą“. Šis dalykas atrodo logiškas tik kai tu nežinai kitų niuansų – tą patį litrą sudegindami mes išmetame labai skirtingas kitas daleles“, – kalbėjo A.Bartkus.
Benzininiams automobiliams leidžiamos dukart didesnės anglies monoksido emisijos nei dyzeliniams automobiliams.
„Dyzeliniai automobiliai yra problematiškesni azoto oksidų emisijoms, jiems leidžiama išmesti trečdaliu daugiau azoto oksido. Tuo tarpu kietųjų dalelių emisijos tiek dyzeliniams, tiek benzininiams automobiliams yra suvienodintos. Reikalas tas, kad didžioji dalis benzininių automobilių atitinka leidžiamą kietųjų dalelių emisijų kiekį, o dyzeliniai agregatai praktiškai visi yra su kietųjų dalelių filtrais.
Netinkamai eksploatuojant transporto priemonę, filtrai užsikemša ir paprasčiausia operacija – juos pašalinti. Pašalinus kietųjų dalelių filtrą, CO2 emisijos lieka tos pačios, o cheminė tarša padidėja dešimtimis kartų“, – pabrėžė A.Bartkus.
Vadinasi, automobilių tarša yra gan kompleksiškas klausimas, kurio vien rinkliava neišspręsi.
„Taršos klausimą mes tinkamai spręsime tada, kada pradėsime keisti žmonių elgesį, kai žmonės, svarstydami naujos transporto priemonės įsigijimą, pradės galvoti ir apie ekologiją, aplinkosaugą.
Tai turėtų būti mokesčiai, susiję su transporto valdymu, o ne su galimybe atvažiuoti į kažkokią vietovę. Tarša kietosiomis dalelėmis blogai ir Nidoje, ir Vilniuje, ir Varėnoje. Varėniškiai niekuo nenusidėjo, kad juos būtų galima teršti, o nidiškius – ne“, – įsitikinęs A.Bartkus.
Nida – tik turtingiesiems?
A.Bartkaus nuomone, mokestis taršos problemą sprendžia tik iš dalies.
„Jei mes paimtume skurdžiai gyvenantį žmogų, kuris labai nori apsilankyti Nidoje, ir turtingai gyvenantį asmenį, pastarajam papildomi eurai absoliučiai nieko nereiškia. O skurdžiai gyvenantiems asmenims mokestis gali būti nedidele kliūtimi ten lankytis“, – aiškino A.Bartkus.
Pasak jo, tai reiškia, kad mokesčiu tiesiog sukuriamas socialinis barjeras – neturtingiems gyventojams kurortą pasiekti tampa sunkiau.
„Jei mes esame įsitikinę, kad tokiu būdu tikrai apmokestiname taršą, o ne sukuriame socialinį barjerą, tai gerai, apmokestinkime. Bet jei mes sukuriame socialinį barjerą, o taršos nemažiname?
Turtingi asmenys į Nidą atvažiuos gan taršiais automobiliais, kurių ir degalų sąnaudos bus nemenkos. Jiems nieko nereiškia sumokėti papildomus pinigus į savivaldybės biudžetą“, – pabrėžė pašnekovas.
Galimybę Nidoje lankytis įvairiems gyventojų sluoksniams riboja ir palyginti maža teritorija.
„Jei Nida būtų didelis kurortas, jis būtų skirtas visokius pajamų lygius turintiems žmonėms: ir tiems, kurie turi aukštas pajamas, ir tiems, kurie turi vidutines, ir tiems, kurie turi žemas. Bet Nida yra labai maža – viešbučių skaičius, kuriuose žmonės gali apsistoti, yra nedidelis“, – manė A.Bartkus.
Labai ribotos ir plėtros galimybės.
„Visa ta zona – labai saugoma: yra daug architektūrinio paveldo, gamtos paveldo. Mes turime nedidelį kurortą, kuris tampa nedidelės specializuotos nišos atstovų – šio kurorto niša yra turtingi asmenys. Nida nėra tokio dydžio kaip Palanga.
Taip, Nidoje nori apsilankyti visi – net ir paprasti žmonės. Galimybių yra, bet greičiausiai tik atvažiuoti ir pasivaikščioti. Vargu ar tokie žmonės pasiliktų nakvoti – nakvynė čia irgi per brangi“, – svarstė pašnekovas.
Bet, anot jo, šis socialinis barjeras neturi jokių neigiamų pasekmių – ne tokį turtingą turistą labai lengvai priims kiti Lietuvos kurortai.
„Kas lieka ekonominei klasei? Žmonės gali sau leisti pasiilsėti tokiuose kurortuose, kurie orientuojasi į visus gyventojus. Kalbant apie pajūrio poilsį, tokiems žmonėms yra Palanga ir Šventoji. Čia galima gyventi ir kempinguose“, – siūlė A.Bartkus.
