Į šiuos klausimus prieš kreipiantis į banką atsakyti būtina: įvardijo klaidas, kurias daro norintys pasiskolinti verslininkai

Dalis smulkiųjų verslininkų tiki: bankai su jais nė nesileis į kalbas dėl finansavimo, arba jų problemos per menkos, kad būtų įdomios finansų įstaigoms. Banko „Swedbank“ specialistai šiuos mitus paneigia: svarbiausia žinoti, kur kreiptis pagalbos ir tą daryti laiku.

Banko „Swedbank“ smulkių verslo klientų ir rinkodaros skyriaus vadovė Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė.<br>Stopkadrai
Banko „Swedbank“ smulkių verslo klientų ir rinkodaros skyriaus vadovė Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė.<br>Stopkadrai
Dalis smulkiųjų verslininkų tiki: bankai su jais nė nesileis į kalbas dėl finansavimo, arba jų problemos per menkos, kad būtų įdomios finansų įstaigoms.<br>Stopkadrai
Dalis smulkiųjų verslininkų tiki: bankai su jais nė nesileis į kalbas dėl finansavimo, arba jų problemos per menkos, kad būtų įdomios finansų įstaigoms.<br>Stopkadrai
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2023-05-12 11:00

Smulkus verslas šiemet skolinasi daugiau

Banko „Swedbank“ smulkių verslo klientų ir rinkodaros skyriaus vadovė Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė priminė, ką privalu žinoti kiekvienam, norinčiam kreiptis dėl finansavimo, kokiais atvejais pasirinkti trumpalaikį ar ilgalaikį finansavimo modelį bei į kokius klausimus, prieš kreipiantis finansavimo, atsakyti sau pačiam, o tuomet – bankui.

„Per 2022 metus smulkiajam verslui suteikėme 15 proc. daugiau finansavimo nei 2021 metais – ta pati tendencija tęsis ir šiais metais. Per pirmąjį šių metų ketvirtį smulkiojo verslo finansavimas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, taip pat augo maždaug 15 proc.

Apie 85 proc. visų suteiktų kreditų yra ilgalaikis finansavimas, kas patvirtina, jog įmonės investuoja: įsigyja veiklai vykdyti reikalingą įrangą, transporto priemonių.

Tik maždaug 15 proc. viso finansavimo apimčių skiriama trumpalaikiam apyvartinių lėšų finansavimui“, – komentavo R. Verkauskaitė-Kazanskienė.

Kam skolinamasi?

Smulkiajam verslui aktualūs du pagrindiniai finansavimo modeliai. Pirmasis – trumpalaikis finansavimas, arba apyvartinio kapitalo finansavimas.

Jei su tiekėjais reikia atsiskaityti greičiau nei sumoka pirkėjai, būtina įsigyti prekių atsargų, planuojama įgyvendinti projektą, kuris tęsis iki metų pabaigos, ir tam laikotarpiui pritrūksta apyvartinių lėšų, tenka pirkti medžiagas, produktus: šis finansavimo modelis – racionalus sprendimas.

Antrasis modelis – ilgalaikis finansavimas, skirtas didesniems pirkiniams, kurie bus naudojami ilgus metus, įsigyti: gamybos įrangai, biuro, sandėlio patalpoms, transporto priemonėms – tokios investicijos finansuojamos skolinant net iki penkerių metų.

Vienodų situacijų nėra

Nusprendę, kad verslo augimui ar plėtrai būtinas finansavimas, informacijos, kur kreiptis ir kokio atsakymo gali tikėtis, vieni smulkieji verslininkai ieško internete, kiti kreipiasi į draugus ar kolegas, kurie jau skolinosi savo verslui, ir prašo jų patarimų.

„Jeigu vertinate savo laiką, tiesiausias ir racionaliausias kelias – pasiskambinti į banką ir pasikonsultuoti su ten dirbančiais profesionalais. Nereikia naršyti, skambinti draugams, bandyti įlipti į bankininko batus ir sužinoti visus produktus ir sąlygas, ką bankas gali pasiūlyti.

Smulkiojo verslo savininkas geriausiai pažįsta savo verslą. Jeigu verslininkas skambina į banką, verslo konsultantas, išgirdęs poreikį, įvertina kliento situaciją, koks finansavimo produktas geriausiai atitiktų jo poreikius, gali argumentuotai paaiškinti, ką ir kokiomis sąlygomis galima arba ko negalima finansuoti.

Tai, ką sakė draugai, kokia jų situacija, jiems parinktas finansavimo būdas, nebūtinai tinka ir Jums. Taip, verslai susiduria su tais pačiais iššūkiais, bet jų situacijos skirtingos“, – dėstė „Swedbank“ smulkių verslo klientų ir rinkodaros skyriaus vadovė.

Kita klaida, kurią daro verslai – labai daug skaito apie bankų produktus, o to daryti nebūtina, nes banke parenkamas konkrečiai situacijai tinkamiausias produktas.

Kai kurių svarbių niuansų neįvertina

Kodėl kai kurie verslai finansavimo taip ir negauna? Pašnekovė įvardijo tris pagrindines priežastis: įmonių finansiniai rezultatai nėra tokie, kad jos gebėtų prisiimti papildomus įsipareigojimus.

Gali būti, kad įmonės neuždirba pakankamai pelno, dar tik pradėjo veiklą ir neturi sukaupusios istorijos bei pakankamo uždarbio, kad galėtų sklandžiai vykdyti finansinius įsipareigojimus.

„Kartais iš verslų girdi paaiškinimų, esą jie dirba ne dėl pelno, o tiesiog patinka tai, ką daro, realizuoja save, sprendžia klientų problemas.

Pagrindinis klausimas, kuris kyla bankų atstovams: tai verslas ar hobis? Galbūt, tai viešoji įstaiga, kurios tikslas – ne pelno siekimas. Jeigu tai hobis, nėra tikslo uždirbti ir duoti grąžos akcininkui tikėtina, kad finansavimo iš banko gauti nepavyks.

Bankas finansuoja verslą: jeigu jūs kuriate, auginate verslą, vienas iš jūsų tikslų turėtų būti grąža akcininkui. Jūs turite daugiau uždirbti ne todėl, kad esate gobšūs ir norite vis daugiau pinigų, bet kad galėtumėte savo veiklą vykdyti ne tik šiandien, bet ir ilgą laiką. Galiausiai iš verslo reikia išgyventi pačiam“, – apibendrino R. Verkauskaitė-Kazanskienė.

Taigi, prasta finansinė situacija ir yra kone pagrindinė priežastis, kodėl verslai negauna norimo finansavimo.

Antroji priežastis – įmonės jau sudariusios tiek finansavimo sutarčių, kad papildoma paskola jiems taptų per didelė našta. Arba verslai investuoja nepamatuotai, neįvertinę atsiperkamumo, galbūt, investicijos nepasiteisino, tuomet kyla sunkumų vykdant turimus įsipareigojimus, ieškoma būdų skolintis papildomai.

Trečiasis variantas – nesupratimas ir nežinojimas, kodėl reikia pinigų. „Smulkieji verslininkai klausia, kiek bankas gali daugiausia paskolinti. Tai rodo, kad verslas nėra išsigryninęs savo poreikių, kam reikalingi pinigai.

Jeigu projektas investicinis, reikia žinoti, kiek jis kainuos. Jei reikalingos apyvartinės lėšos, reikia žinoti, kiek jų reikės, koks realus apyvartinių lėšų trūkumas. Kuomet norima pasiskolinti tiek, kiek skolinama, bankui suprasti, kas iš tiesų bus finansuojama, sunku, o tai – būtina“, – paaiškino banko specialistė.

Būna įmonės įsivertina, kam ir kiek nori pasiskolinti, bet padaro kitą klaidą – veiklos prognozes nuspalvina rožinėmis spalvomis. Tiki – šiandien įmonei sekasi vidutiniškai, bet, sulaukus finansavimo, pardavimai ir pelningumas per trumpą laiką augs kartais.

Kaip komentavo R. Verkauskaitė-Kazanskienė, paprašius paaiškinti, kuo remiantis šios prognozės sudėliotos, kaip pavyks pritraukti daugiau pirkėjų, galbūt, sumažės savikaina ar padidės produkcijos kaina, atsakymų nėra arba jie abstraktūs, o vien optimistinėmis prognozėmis remtis bankas negali.

Pašnekovė pataria kiekvienam verslui: kad šis sėkmingai augtų, svarbu labai išsigryninti, kam reikalingas finansavimas. Galbūt, trūksta apyvartinių lėšų, galbūt, būtina įsigyti įrenginių ar automobilių veiklai vykdyti.

Antra – išsiaiškinti, kiek tai kainuos, įsivardyti, kiek pati įmonė gali skirti lėšų: kokia bendrovės dokumentuose grynųjų pinigų eilutė, kiek prekių sandėlyje, kaip sekasi jas realizuoti, kaip atsiskaito pirkėjai, tuomet, kiek lėšų trūksta ir kokio finansavimo reikia.

Galiausiai, ar įmonė bus pajėgi padengti įsipareigojimus.

Dėl finansavimo, ypač apyvartinių lėšų, labai svarbu kreiptis laiku. Įmonės įprastai bankų duris praveria tik tuomet, kai situacija tampa grėsminga: tiekėjai siunčia grasinančius laiškus, pirkėjų skolos rizikingos, sandėlyje guli prekės, kurių niekas neinventorizavo penkerius metus, ir jas teks nurašyti.

Arba turi vykdyti projektą, bet nebeturi iš ko. Tokiu atveju, tikėtina, finansavimą gauti bus sudėtinga arba neįmanoma.

Į šiuos klausimus atsakyti būtina

„Swedbank“ smulkių verslo klientų ir rinkodaros skyriaus vadovės R. Verkauskaitės-Kazanskienės žodžiais, nėra namų darbų, kuriuos reikia paruošti, į banką kreipiantis dėl finansavimo, tik klausimai, kuriuos svarbu atsakyti, nes jie, visų pirma, svarbūs pačiam verslui.

Pirmasis – finansinės ataskaitos: kaip jos atrodo pastaruosius kelerius metus. Būtina ne tik jas gauti ir persiųsti bankui, bet panagrinėti ir bandyti suprasti, kaip sekasi verslui, kaip kito pelningumas, pirkėjų skolos.

Jei yra reikšmingų pakitimų, kas juos lėmė? Jei pelningumas mažėjo, tai turėtų rūpėti ne tik bankui, o ir verslininkui, būtent jis turėtų pasirengti planą B, ką planuoja daryti, kad situacija keistųsi.

Reikėtų turėti atsakymą, kokiam tikslui tikimasi gauti finansavimą, ar paskolą grąžinti nebus per sudėtinga, o tuomet, jei atsakymai žinomi, kalbėtis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.