Šio įstatymo nustatyta tvarka gautas lėšas valstybė naudos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinių ir karinių reikmių) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektams finansuoti.
„Gyvename sudėtingoje geopolitinėje situacijoje. Viena Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmių – infliacijos krizė, į kurią centriniai bankai sureagavo didindami bazines palūkanų normas.
Šalies bankai šiuo metu gauna netipiškai dideles grynųjų palūkanų pajamas. Būtent dabar laikinai daliai grynųjų palūkanų pajamų pritaikytas solidarumo įnašas pačiu laiku sustiprins šalies gynybą. Spartus infrastruktūros projektų įgyvendinimas taip pat padės Lietuvai greičiau įveikti recesiją“, – teigė G. Nausėda.
Planuojama, kad per 2 metus dėl laikinojo solidarumo įnašo gynybos ir karinės bei civilinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti bus gauta per 400 mln. eurų.
Lietuvos bankų asociacija pateikė savo poziciją dėl naujo mokesčio bankams:
„Esame nusivylę susiklosčiusia situacija. Kaip nekart esame akcentavę, užsienio investuotojų dominuojamam sektoriui visiškai nepriimtinas teisėkūros proceso organizavimas, kuris neatitinka nė pačios valstybės įstatymų. Dabar jau nerimą kelia ir praktiniai šios naujovės įgyvendinimo klausimai.
Stebina, kad naujojo mokesčio bankams įstatymo priėmimas forsuojamas net nesant aiškumo, kaip konkrečiai jis bus skaičiuojamas ir mokamas. Vadovaujantis teisės aktu, avansinis įnašas pirmąkart sektoriaus įmonių turi būti sumokėtas jau iki šių metų rugpjūčio 31 d. Kol kas tik planuojami poįstatyminiai aktai gali pareikalauti ir IT pakeitimų bankų sistemose, tačiau laiko diskusijoms ar, juo labiau, sprendimų vystymui paliekama apgailėtinai mažai.
Primename, kad, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, Seimas turi užtikrinti, kad mokesčių įstatymai įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Tad naujojo įstatymo įsigaliojimas nuo jo priėmimo datos nesuderinamas ir su tokiems teisės aktams taikomu reikalavimu, ir su konstituciniu teisinės valstybės principu.
Be to, mūsų vertinimu, juo nustatomas selektyvus dalies vieno sektoriaus įmonių apmokestinimas prieštarauja ir Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, pažeidžia valstybės pagalbos taisykles bei griauna valstybės patikimumą tarptautinių investuotojų akyse.
Esame atkreipę dėmesį, kad įvedant naują mokestį neatsižvelgta į Europos Centrinio Banko nurodytas grėsmes Lietuvos investicinei aplinkai ir finansiniam stabilumui. Šiam jis neabejotinai turės neigiamos įtakos: pritaikius tokio reikšmingo tarifo naują mokestį ir apribojus kredito įstaigų galimybes veikti pelningai, mažinamas Lietuvos finansų sistemos atsparumas.
Įstatymo rengėjai aiškinamajame rašte teigia, esą „netikėtai gauta ekonominė renta savo prigimtimi nėra sietina su verslo sprendimais“. Tokie argumentai leidžia teigti, kad Įstatymo autoriai nesupranta kredito įstaigų prisiimamos ilgalaikių paskolų rizikos ir visiškai nevertina ilgalaikės iš paskolos gaunamų pajamų perspektyvos.
Lietuvoje veikiantys bankai nuo 2020 m. moka į valstybės biudžetą trečdaliu didesnį pelno mokestį nei visi kiti ūkio subjektai – 20 proc. vietoje įprastinių 15 proc. Įvestas kaip laikinas, 2021-aisiais šis mokestis tapo nuolatiniu. Bankų indėlis į biudžetą ir taip svarus – 2023 metų I ketv. dešimties didžiausių pelno mokesčio mokėtojų sąraše buvo trys bankai“.
