Įstaiga pajamų sumažėjimą sausio-balandžio mėnesiais aiškino naftos mišinio „Urals“ kainos kritimu ir gamtinių dujų eksporto mažėjimu“. Nepaisant to, Finansų ministerija numato, kad mokestinės pajamos iš naftos sektoriaus palaipsniui atsigaus, ypač antrąjį šių metų pusmetį. Tai įvyks dėl mokesčių teisės aktų pakeitimų.
Su nafta ir dujomis nesusijusios pajamos padidėjo 5 proc. – iki 5,5 trln. rublių (57 mlrd. eurų).
Ministerijos teigimu, bendras biudžeto deficitas per tą patį laikotarpį sudarė 3,4 trln. rublių (35,7 mlrd. eurų) ir pridūrė, kad bendros biudžeto pajamos taip pat sumažėjo 22 proc. iki 7,8 trln. rublių (82 mlrd. eurų), palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Išlaidos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 26 proc. iki 11,2 trln. rublių (117 mlrd. eurų). Per keturis mėnesius išlaidos jau pasiekė 39 proc. biudžete patvirtinto metinio plano.
Tuo tarpu Kremlius pareiškė, kad Rusijos ekonominė padėtis visiškai kontroliuojama. Jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, jog Rusija turi reikiamų atsargų, nepaisant to, kad biudžeto deficitas nė metams neįpusėjus jau viršijo planuotą visų metų deficitą, rašė „bbc.com“.
Blogiau tik per pandemijos įkarštį
„Themoscowtimes.com“ prie svarbių, biudžetui poveikį turėjusių veiksnių paminėjo ir išlaidas karui.
Anksčiau Rusija prognozavo, kad visų 2023 m. jos biudžeto deficitas sieks 2,9 trln. rublių (30,5 mlrd. eurų). Planuota, kad mažiausiai trečdalis valstybės išlaidų bus skiriama gynybai ir saugumui.
Finansų ministerija praėjusiais metais nustojo skelbti mėnesinius biudžeto duomenis, tačiau naujienų agentūra „Reuters“ apskaičiavo, kad balandį biudžeto deficitas buvo apie 1 trln. rublių (10,5 mlrd. eurų).
Pernai bendras Rusijos biudžeto deficitas siekė 3,3 trln. rublių (34,7 mlrd. eurų), t. y. 2,3 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai buvo antras pagal dydį deficitas šiuolaikinės Rusijos istorijoje. Visos valdžios sektoriaus išlaidos 2022 m. sudarė 31,11 trln. rublių (327,4 mlrd. eurų) ir daugiau nei trečdaliu viršijo prieškarinę prognozę bei daugiau nei ketvirtadaliu 2021 m. išleistą sumą.
Praėjusių metų atotrūkį pranoko tik tas, kuris buvo užfiksuotas 2020 m. per patį koronaviruso pandemijos įkarštį.
Metų gale – 2–3 trln. rublių viršaus
Kaip skaičiavo verslo žurnalas „Forbes“, metų pabaigoje deficitas gali 2–3 trln. (21–31 mlrd. eurų) rublių viršyti planuojamąjį. Tai gali lemti didesnę infliaciją ir didesnę mokesčių naštą.
Pasak „Bloomberg Economics“ ekonomisto Aleksandro Isakovo, biudžeto deficitas beveik neabejotinai viršys planuotus 2,9 trln. rublių (30,5 mlrd. eurų), tačiau perviršio dydis pirmiausia priklausys nuo išlaidų dydžio. Anksčiau vyriausybė teigė, kad po gruodžio ir sausio mėnesiais paspartėjusio išlaidų augimo šis sulėtės, tačiau balandžio duomenys to nepatvirtina. „Išlaidoms išaugus iki 31–32 trln. rublių (326–336 mlrd. eurų), t. y. iki praėjusių metų lygio, deficitas gali siekti 5–6 trln. rublių (52–63 mlrd. eurų)“, – mano jis.
„Forbes“ pašnekovas įspėja, kad norint pasiekti planuotus 8,9 trln. rublių (93,6 mlrd. eurų) pajamų iš naftos ir dujų, biudžetas turėtų surinkti 160 mlrd. rublių (1,6 mln. eurų) per mėnesį daugiau nei pernai, o tai mažai tikėtina. „Šių metų pajamų iš naftos ir dujų prielaidos pasirodė pernelyg optimistinės dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į metų pradžioje padidėjusią „Urals“ ir „Brent“ diskonto normą ir gamtinių dujų eksporto „Nord Stream“ dujotiekiu nutraukimą“, – sakė ekonomistas.
Kokios pasekmės
Nepaisant to, kad metų pabaigoje biudžeto deficitas gali būti dvigubai didesnis nei planuota, vidaus rinkos ir turimų rezervų vis dar visiškai pakanka jam finansuoti, sakė Olga Belenkaja iš finansinių paslaugų įmonės „Finam Group“. Pavyzdžiui, siekdama finansuoti deficitą, vyriausybė gali padidinti skolinimąsi vidaus rinkoje.
Vis dėlto deficito didėjimas gali būti vienas argumentų, kodėl artimiausiais mėnesiais reikėtų kelti pagrindinę centrinio banko palūkanų normą, mano O.Belenkaja. Jei deficitas bus per didelis, tai gali lemti infliacijos spartėjimą, su kuriuo Rusijos bankas turės kovoti didindamas palūkanų normą, apie ką ne kartą yra sakęs pats reguliatorius.
*Valiutos kursas – iš „valiuta24.lt“.
