ECB niekaip nepavyksta sumažinti bazinės infliacijos (infliacija be energijos ir maisto kainų). Kyla nerimas, kad ji gali nusistovėti dvigubai didesniame lygyje nei 2 proc. ECB siekiamybė.
„Jei bazinė infliacija nepradės mažėti, palūkanų priemonė, taikoma infliacijai mažinti, bus nepasiekusi tikslo. O nuoseklaus mažėjimo ženklų nėra. Yra manančiųjų, kad infliacijos pikas jau pasiektas ir šis rodiklis pradės mažėti, tačiau kol kas to nematyti“, – vertino Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitikė Eglė Stonkutė.
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad dar nežinome, kas vasaros pabaigoje, kai reikės apsirūpinti energetikos ištekliais, dėsis su energetikos kainomis. Negana to, kalbama, kad šį sezoną dėl klimato sąlygų gali būti labai sudėtinga situacija žemės ūkyje, o tai lems mažesnį derlių, šis savaime – aukštesnes kainas.
„Rizikos veiksnių daug. Tad jei prieš porą savaičių ECB kalbėjo, kad greičiausiai pakaks poros palūkanų pakėlimų, dabar girdėti atsargių užuominų, kad liepą palūkanų didinimas gali ir nesustoti.
Ar liepą bus atokvėpis, ar ne, reikia suprasti, kad nuo šio momento iki kitų metų vidurio aukštos palūkanos tokios ir išliks. Reikia nusiteikti sudėtingiems aukštų palūkanų metams“, – portalui lrytas.lt komentavo analitikė.
Situacija rimtėja gana greitai
Visa tai kelia įtampą verslui. Daug kalbama apie pramonės transformaciją, žaliuosius projektus – tam jau dabar reikia pinigų. E.Stonkutė neatmeta, kad tokių projektų įgyvendinimas lėtės.
„Žinoma, įmonės, jei tik gali, apsidraudžia nuo kintamųjų palūkanų, ieško ne tik bankų, bet ir kitų alternatyvių skolinimosi instrumentų, tačiau matome lėtėjimą mums svarbiose eksporto rinkose, atskirų sektorių produkcijos mažėjimo rodiklius. Visa tai rodo, kad įmonėms būti finansiškai stabiliomis, įgyvendinti projektus darysis vis sudėtingiau. Atsiranda verslų, kurie sako, kad bankai jau nebeteikia paskolų.
Visi šie ženklai rodo gana greitai rimtėjančią situaciją“, – kalbėjo E.Stonkutė.
Jei pasieksime tokį lygį, kad ekonomika, produkcijos paklausa pradės ženkliai trauktis, prieisime etapą, kai įmonės nebebus pajėgios išlaikyti tokio augimo, kokio tikėjosi. Tad darbuotojams gali tekti susidurti su nustojusiais augti atlyginimais arba netgi atleidimais.
Neįvertina darbo užmokesčio
Darbo užmokestis – vienas svarbiausių rodiklių bazinei infliacijai: jam didėjant, auga spaudimas infliacijai. Lietuvoje darbo užmokesčio augimas – vienas sparčiausių Europoje. „Žinau, kad Lietuvos bankas yra teigęs, kad darbo užmokesčio poveikis infliacijai nėra didžiulis, tačiau mačiau studijų, kurios teigia, kad jis kaip tik gana reikšmingas. Darbo užmokestis – vienas veiksnių, kurį reikėtų įvertinti griežčiau ir atsakingiau.
Yra šalių, kuriose centrinės valdžios prašo darbdavių ne didinti atlyginimus, bet infliacinį ir energijos kainų šoką gyventojams padėti ištverti vienkartinėmis išmokomis“, – komentavo LPK analitikė.
Beje, ECB ekonomistai taip pat jau kalba, kad vien centrinio banko pastangų suvaldyti infliaciją gali neužtekti – atsakomybę turėtų prisiimti ir kiekvienos šalies centrinės valdžios.
Tikėtasi, kad nebedidins
INVL Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pirmosiomis gegužės savaitėmis prognozavo: ECB dar kels palūkanų normas, tačiau tai bus daroma ne tokiais agresyviais tempais, kaip iki šiol, ir jų didinimas artėja į pabaigą.
„Matyt, dar bus vienas arba du žingsneliai, kuomet kilstels palūkanų normas. Bet jau tikrai galima konstatuoti, kad didinimo atkarpa artėja į pabaigą, nes ir pats ECB nebebijo tos retorikos, – I.Genytę-Pikčienę citavo naujienų agentūra ELTA. – Tai leidžia nurimti, nes neapibrėžtumas visada labiausiai neramina“.
Dviejų žingsnių negana?
Vis dėlto, kaip rašo finansinių naujienų agentūra „Bloomberg“, pasak gerai informuotų šaltinių, ECB neatmeta minties, kad, siekiant visiškai suvaldyti infliaciją, ir rugsėjį gali tekti didinti palūkanų normas. Esama manančių, kad vartotojų kainoms sutramdyti gali nepakakti numatomų dviejų palūkanų normų padidinimų.
Tai reikštų, kad rugsėjo 14 d., kai ECB po vasaros atostogų vėl susirinks į posėdį, galimas trečias žingsnis didesnių palūkanų link.
Kol kas atviriausia vieša Valdančiosios tarybos nario užuomina nuskambėjo iš Latvijos banko vadovo Martino Kazako, kuris sakė, kad investuotojai neturėtų manyti, jog ECB griežtinimas baigsis liepą.
„Nemanau, kad tai jau taip aišku, – sakė jis. – Dar turime nemažai ką nuveikti, ir norint sutramdyti infliaciją teks toliau didinti palūkanų normas“.
Jo nuomonei dažnai pritaria ir kitų Baltijos šalių kolegos, kurie, susidūrę su daugiau kaip du kartus už euro zonos vidurkį didesne infliacija, linkę vykdyti griežtesnę politiką, rašo „Bloomberg“.
Štai Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako: „Infliacinis spaudimas pakankamai stiprus, net jei ir matome kai kurių infliacijos skaičių mažėjimą“.
LB vadovas, po paskutiniojo bazinių palūkanų didinimo, komentavo, jog tai, kaip elgiasi ECB, rodo aiškų pasiryžimą sugrąžinti infliaciją į 2 proc. tikslinį lygį, išnaudojant pinigų politikos ir priemones ir palūkanų didinimą.
Slovakijos centrinio banko vadovas Peteris Kazimiras, kaip rašo „Bloombeg“ minėjo, kad ECB turės didinti palūkanų normas ilgiau, nei jis tikėjosi. Tuo tarpu Graikijos banko galva Yannis Stournaras duodamas interviu atsisakė kalbėti apie galimą galutinį palūkanų normų didinimo terminą pridurdamas, kad skolinimosi kaštų didinimas beveik neabejotinai baigsis šiais metais.
Konkrečiai nekalba ir ECB pirmininkė Christine Lagarde. Ji tenurodė, kad reikės bent dviejų žingsnių keliant palūkanas. Pareigūnė paminėjo, kad infliacijos prognozės per ilgai išlieka per aukštos. ECB nenumato, kad infliacija iki 2025 m. antrojo pusmečio sumažės iki tikslu laikomų 2 proc., o vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as teigė, kad kainos vis dar „turi didelį augimo pagreitį“.
Padidino 25 baziniais punktais
Gegužės pradžioje posėdžiavusi ECB Valdančioji taryba tris pagrindines palūkanų normas padidino 25 baziniais punktais.
Nuo gegužės 10 d. pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma (palūkanų norma, kurią bankai moka skolindamiesi iš ECB vienai savaitei) didinama iki 3,75 proc., o palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi (taikoma, kai bankai skolinasi iš ECB vienai nakčiai) ir indėlių galimybėmis (palūkanos, kurias bankai gauna už vienos nakties indėlius ECB arba kurias, neigiamos palūkanų normos atveju, moka patys) padidintos atitinkamai iki 4 proc. ir 3,25 proc.
Kaip varlė karštame vandenyje
Ir JAV nėra daug vilčių, kad palūkanų didinimas stos.
Štai „financialpost.com“ rašo, kad balandį vartotojų kainos JAV didėjo. Taip nutiko dėl išaugusių benzino ir nuomos kainų, o bazinė infliacija ir toliau buvo didelė, mat ėmė kilti naudotų variklinių transporto priemonių kainos. Pastarosios padidėjo pirmą sykį nuo praėjusių metų birželio. Visa tai gali lemti, kad Federalinė rezervų sistema kurį laiką išlaikys aukštas palūkanų normas.
Šio mėnesio pradžioje vykusiame posėdyje politikos formuotojai ketvirtadaliu procentinio punkto padidino palūkanų normas iki 5–5,25 proc. intervalo.
Federalinės rezervų sistemos Valdytojų tarybos narė Michelle Bowman teigė, kad tikriausiai ir toliau teks didinti palūkanų normas bei kurį laiką laikyti jas aukštesnes, jei kainų spaudimas JAV nesumažės, o darbo rinka nerodys lėtėjimo ženklų, rašo „Bloomberg“.
Pareigūnė minėjo, kad spręsdami dėl palūkanų normos keitimo bus atsižvelgiama į tai, ar yra „nuoseklių įrodymų, kad infliacija mažėja“. „Dabar mūsų politikos pozicija yra ribojanti, tačiau ar ji pakankamai ribojanti, kad sumažintų infliaciją, lieka neaišku“, – sakė M.Bowman.
„JAV ekonominiai rezultatai geresni nei Europoje, tačiau palūkanų norma ten – aukštesnė. Amerikiečiai drąsiau ir greičiau didino palūkanų normas, Europa ėjo atsargesniu keliu – palūkanas didino po truputį. Tačiau tai – kaip varlė vandenyje: jei varlę įmesi į šaltą vandenį, kurį po truputį kaitinsi, ji nepajus, kaip išvirs. Gali būti, kad ECB atsargumas gali mums kainuoti brangiau: situacija po truputį šyla, visi prie to pripranta, prisitaiko ir leidžia pinigus.
Man atrodo, einame nelabai gera kryptimi. Kieno sprendimas – JAV ar ECB – pasiteisino, įvertinsime ateityje. Bet tiek viena, tiek kita palūkanų didinimo politika rezultato kol kas nepasiekė“, – portalui lrytas.lt sakė E.Stonkutė.
