„Lietuvos bankas stiprins piniginių operacijų priežiūrą. Praėjusiais metais Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisose taip pat buvo atkreiptas dėmesys ir į kriptovaliutų sektorių.
Dar daugiau dėmesio skirsime pinigų plovimo prevencijai, kartu išlaikant draugišką aplinką su fintech įmonėmis“, – trečiadienį konferencijoje „Kovos su sankcijų vengimu ir finansiniais nusikaltimais priešakinėse linijose: nauja realybė“ teigė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
„Lietuva, kartu su kitomis Šiaurės ir Baltijos šalimis, paprašė TVF atlikti analizę ir teikti rekomendacijas dėl tarpvalstybinio pinigų plovimo rizikos prevencijos regione. Ir nepaisant to, kad projektas dar nepriėjo prie galutinių išvadų, jau pradėjome tam tikras diskusijas dėl regiono priežiūros“, – pridūrė jis.
Jo manymu, technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas, taikymas bus svarbus finansinių nusikaltimų prevencijai ateityje. Pasak jo, finansų institucijos turėtų prisitaikyti naudoti šias priemones.
„Ateityje turėsime tokias priemones kaip dirbtinis intelektas, mašininis mokymasis, debesų kompiuterija, kuriomis galėsime tikrinti operacijas ir siųsti įtartinos veiklos ataskaitas. Turime pritaikyti šias technologijas mūsų tikslams“, – paminėjo jis.
Visgi, pasak Lietuvos banko vadovo, svarbiausias prioritetas kovojant prieš pinigų plovimą – visuomenės finansinis raštingumas.
„Kovojant prieš pinigų plovimą, finansinis raštingumas yra didžiausias prioritetas – jis didina tiek kolektyvinį, tiek individualų sąmoningumą, kas apsunkina nusikalstamą veiklą. Tai pripažinęs Lietuvos bankas stengsis didinti finansinį raštingumą“, – sakė jis.
G. Šimkus paminėjo, kad tobulinant pinigų plovimo prevencijos sistemas, taip pat svarbu spręsti informacijos asimetrijos tarp finansų institucijų ir vartotojų problemą. Anot jo, bus stengiamasi didinti finansų bendrovių prieinamumą klientams ir duomenų reikalavimo aiškumą.
„Pinigų plovimo rizikos prevencija neturėtų sukelti finansinės atskirties. Norint išlaikyti pusiausvyrą, reikia išspręsti problemą, susijusią su informacijos asimetrija.
Norėdami tai padaryti plačiai diskutavome su finansinių paslaugų teikėjais. Viena iš šių diskusijų pagrindinių žinučių – finansų įstaigos turi stiprinti bendravimą su savo klientais. Klaidingų rezultatų skaičius sumažėtų, jei mokėjimo paslaugų reikalavimai vartotojams būtų pateikiami paprasta lietuvių kalba, o ne teisiniu žargonu, jie turėtų būti lengvai pasiekiami ir perskaitomi.
Taip pat raginome finansų institucijas būti prieinamas klientams, jei jiems reikia konsultacijos“, – aiškino jis.
