Gražu, bet tai – tik fasadas. Pirmiausia, kokia čia atvira teisėkūra, jei niekur neskelbiama, kokias pastabas ar pasiūlymus pateikė visos suinteresuotos pusės? Antra, nei finansų ministrė G.Skaistė, nei kuris kitas pareigūnas taip ir neatskleidė, į kuriuos siūlymus nebuvo atsižvelgta ir kodėl.
„Visi vykę Finansų ministerijos susitikimai su visuomene ir verslu buvo tik socialinio dialogo imitacija, nes į jokius fundamentalius klausimus, kuriuos kėlė bene 70 organizacijų, nebuvo įsiklausyta“, – neslėpė Lietuvos verslo konfederacijos vadovas A.Romanovskis.
Konservatorių daugumos 2008 metų pabaigoje įvykdytas mokesčių kėlimas buvo vadinamas naktine reforma. Dabartinę nesunkiai galima pavadinti kitaip.
Tai – šešėlinė mokesčių reforma, nes sprendimai priimami net neatsižvelgus į didžiąją dalį pastabų. O jose kaip tik įspėjama, kad siūlomi pakeitimai gali sumažinti visos šalies konkurencingumą, skatinti infliaciją ir dalį smulkiųjų verslininkų stumtelėti į šešėlį.
Per trejus metus ketinama gerokai padidinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą besiverčiantiems individualia veikla ir pakelti ar įvesti jiems kai kuriuos kitus mokesčius. Kitaip tariant, iš esmės prilyginti savarankiškai dirbančius tiems, kurie turi darbo sutartis.
Tačiau Lietuvos verslo konfederacija įspėjo, kad dėl to kaip tik atsiras nelygybė.
Antai darbdavys gali padengti darbuotojui privataus sveikatos draudimo įmokas savo pelno mokesčio sąskaita. O dirbantis savarankiškai tokios galimybės neturėtų.
Tik į tokį įstatymų kūrimo broką nebuvo atsižvelgta. Valdžia puikiai pasireklamavo sutarusi su verslo organizacijomis dėl minimalios algos ir neapmokestinamojo pajamų dydžio sulyginimo. Bet jau po poros dienų privertė visus žagtelėti: tokiam žingsniui reikės šimtų milijonų, todėl teks kelti mokesčius.
Jei Seimas palaimins tokias Vyriausybės idėjas, jau šįmet galime sulaukti neregėtos dividendų išmokėjimo bangos, nes kitąmet tektų sumokėti 7 proc. punktais mokesčių daugiau. Mat Finansų ministerija numačiusi taikyti progresinį mokestį sumuodama visas gaunamas pajamas, įskaitant dividendus ir grąžą iš kapitalo prieaugio.
Ką tai reiškia, nesunku nuspėti: Lietuva taps gerokai mažiau konkurencinga, palyginti su aplinkinėmis valstybėmis, nes mokesčių našta bus didesnė nei Latvijoje ar Estijoje. Tokiu atveju galime laidoti dalį tiesioginių užsienio investicijų, vietos verslui paskatų reinvestuoti bus irgi mažiau, o pritraukti didelę pridėtinę vertę kuriančių brangiai apmokamų darbuotojų dėl progresinių mokesčių bus labai sudėtinga.
Verslas dar nėra atsigavęs nei nuo pandemijos, nei nuo energetikos išteklių kainų krizės.
To įrodymas – techninė recesija pramonės sektoriuje, kurio apyvartos stabiliai smunka, tegul ir nuo gana aukštos palyginamosios bazės. Papildomas apmokestinimas tokioje situacijoje yra kaip dūris peiliu į nugarą.
Stambieji verslai jau dabar domisi galimybėmis persikelti į kitas jurisdikcijas, o po tokios mokesčių reformos ši tendencija tik sustiprėtų. Vadinasi, liktų skalpuoti vidutinį bei smulkųjį verslą, kad biudžete pakaktų pinigų. O tai neišvengiamai augintų šešėlį.
Infliaciją – taip pat. Padidinus mokesčius individualiai dirbantiems kirpėjams, manikiūrininkams ar pavežėjams bus neišvengiamas dar vienas kainų šuolis. Tik kaip tai dera su Europos centrinio banko nustatytu tikslu turėti vidutiniu laikotarpiu ne didesnę kaip 2 proc. metinę infliaciją?
Keistenybių apstu ir kituose reformos punktuose.
Pavyzdžiui, siūloma apmokestinti net tarp šeimos narių perleidžiamą turtą: mokėti nereikėtų tik iš tėvų gavus ne didesnės kaip 300 tūkst. eurų vertės, o iš brolių ar seserų – 150 tūkst. eurų vertės neviršijantį turtą. Gavai dovanų iš artimųjų daugiau – susimokėk vos tapęs jų savininku. Mokesčių ekspertai jau svarsto, kad tai yra pirmasis žingsnis ir paveldimo turto apmokestinimo link.
Kai kuriais atvejais projektų autorius galima ir pagirti. Kad ir už pagaliau išperėtą idėją dėl smulkiojo verslininko sąskaitos – nuo į ją patekusių pajamų automatiškai būtų nuskaičiuojami mokesčiai. Tokia sistema jau seniai ir sėkmingai veikia kai kuriose kitose šalyse.
Atsižvelgta ir į kritiką dėl investicinės sąskaitos, kurioje esančios lėšos būtų apmokestinamos tik jas išsiimant. Pirminiame projekte buvo numatyta jos įnašą apriboti iki 10 tūkst. eurų per metus, o dabar to neliko.
Bet tai – kone viskas, nors socialiniai partneriai pasiūlymų ir pastabų pateikė šūsnis. Ne veltui Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V.Janulevičius teigė, kad neįmanoma šio reformos varianto vertinti kaip galų gale pasiekto kompromiso: „Mūsų lūkesčiai yra kitokie.“
Dauguma gyventojų, regis, tam pritartų. Tačiau valdantieji skuba ne veltui: pateikti reformą Seimui jiems būtina, kad Lietuva parodytų ką nors daranti ir galiausiai gautų Briuselio stabdomas lėšas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonės.
Tik net ir investavus šimtus milijonų eurų iš ES šleiva reforma nesunkiai nubrauktų gautą naudą.
