Per pirmuosius du mėnesius valstybės biudžetas gavo 8,5 proc. daugiau mokestinių pajamų nei pernai per tą patį laikotarpį, o iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkta net 13 proc. gausesnis derlius – beveik 150 mln. eurų viršijantis pernykštį rodiklį.
Tokį gerą PVM surinkimą galima aiškinti infliacija, daugiau kaip 20 proc. per metus pakilusiomis kainomis, bet sunkiais laikais verslas linkęs lįsti į šešėlį, o biudžeto pajamos rodo, kad tai neįvyko.
Finansų ministerija teigia, kad verslas vis dažniau mokesčius moka skaidriai ir netūno šešėlinėje ekonomikoje. Tai įrodo mažėjantis atotrūkis tarp sumokamo PVM ir dydžio, įmanomo surinkti pagal šalies ekonomikos mastą.
Šis rodiklis gana patikimas, nes šiuolaikiniais statistiniais metodais nesunku apskaičiuoti, kiek PVM pavyktų surinkti, jei už visas parduotas prekes ir suteiktas paslaugas būtų sumokėtas šis mokestis.
Tyrimai rodo, kad šis atotrūkis pernai siekė 14,3 proc., o 2017 metais – net 25 proc., vadinasi, sumažėjo daugiau kaip trečdaliu.
Prieš keletą metų parengtu šešėlio mažinimo planu numatyta sumažinti PVM atotrūkį iki 10 proc., taigi galima teigti, kad pavyko gerokai priartėti prie šio tikslo.
Viena vertus, šešėlį sumažino įsigalėjusi tvarka darbo užmokestį pervesti į banko korteles. Tai išvis siaurina juodosios buhalterijos galimybes, nes mokesčių inspektoriai gali nustatyti, ar legalūs pajamų šaltiniai pakankami darbuotojų algoms mokėti, bet ne visai užkerta tam kelią.
Be to, didelė dalis žmonių pinigus išgrynina ir atsiskaito grynaisiais, o tai apsunkina ypač mažmeninės prekybos ir buitinių paslaugų mokestinę kontrolę.
Šiuose verslo sektoriuose labiausiai ir pastebimas šešėlis, kai gyventojai tiesiogiai sumoka už prekes ir paslaugas, o ne verslo įmonės atsiskaito viena su kita.
Kita vertus, verslo šešėlį sumažino ne tik sumenkęs grynųjų pinigų cirkuliavimas rinkoje, bet ir, kaip mano ekspertai, augantis žmonių nepakantumas mokesčių slėpimui.
Tiesa, vis dar didelė dalis vartotojų linkę užmerkti akis į šešėlį versle, jei jam asmeniškai dėl to pigiau kainuoja prekė ar paslauga, bet uoliai smerkia patį reiškinį.
Iš pirmo žvilgsnio net prieštaringi atrodantys skaidraus verslo iniciatyvos „Baltosios bangos“ tyrimo rezultatai, ko gero, atspindi augantį žmonių nepakantumą šešėliniam verslui, o ne šešėlio didėjimą ekonominiame gyvenime pastaraisiais itin aukštos infliacijos metais.
Paaiškėjo, kad dabar 62 proc. Lietuvos žmonių – o tai net 12 proc. daugiau nei 2021 m. – mano, kad didesnė pusė šalies įmonių vis dar veikia neskaidriai.
Tai jau būtų rimtas signalas, kuris bylotų, kad verslininkai sunkmečiu linkę lįsti į šešėlį, tačiau kiti apklausos duomenys nepatvirtina šios versijos ir leidžia spėti, jog lietuviai vis įtariau vertina verslo galimybes veikti neskaidriai.
Juk, lyginant su 2021 m., 3 proc. sumažėjo žmonių, kurie tvirtina savo aplinkoje susidūrę su nelegaliai mokamomis algomis. Be to, jau 60 proc. gyventojų sako, kad pasirengę mokėti ir brangiau, jei žino, kad verslas dirba skaidriai, sumoka visus mokesčius.
Finansų viceministrė R.Bilkšytė verslo skaidrinimo konferencijoje tikino, kad efektyviausias būdas ateityje kovoti su šešėline ekonomika – žmonių sąmoningumo didinimas stiprinant jų suvokimą, kam skiriami mokesčiai.
Žmonės turi atsikratyti dar pirmaisiais nepriklausomybės metais laisvosios rinkos šauklių diegto suvokimo, kad mokesčiai – kažkokia blogybė, kad kuo jie mažesni – tuo geriau, o liberalai po Vilnių tampė butaforinį akmenį, simbolizuojantį, kad iki tos dienos teko vilkti mokesčių jungą. Tarsi visuomenė ir valstybė gyventų nesusietai.
Akivaizdu, kad nuslėpti mokesčiai menkina valstybės ir savivaldybių galimybes tenkinti viešąjį interesą.
Tačiau visuomenė turi gerai žinoti, kad žmonių sunešti pinigai naudojami efektyviai, garantuoja kokybiškas viešąsias paslaugas, o ne švaistomi vėjais.
Apklausa atskleidė, kad dabar net 93 proc. žmonių pagrindiniu skaidriai veikiančios įmonės bruožu įvardija įstatymų laikymąsi ir sąžiningai mokamą darbo atlygį. Tai 5 proc. daugiau, nei rodo 2021 metų tyrimas.
Daugiau kaip 90 proc. žmonių skaidriai veikiančios verslo įmonės kriterijais laiko ne tik sąžiningai mokamus atlyginimus, bet ir nedalyvavimą jokioje korupcinėje veikloje, visišką korupcijos netoleravimą.
Tai leidžia ekspertams tikėtis, kad žmonės vis labiau spaus netgi ir tuos verslininkus, kurie galbūt dar linkę pasipelnyti iš šešėlinės veiklos.
Natūralu, kad, visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, dažniausiai su nelegaliu atlygiu susiduria mažiausias pajamas gaunantys mažesnių miestelių ir kaimų gyventojai, neturintys aukštojo išsilavinimo.
Tuo metu aukštos kvalifikacijos darbuotojai iš darbdavių reikalauja skaidraus atlyginimo, todėl darbo rinkai jaučiant kvalifikuotų specialistų stygių įmonės galės tikėtis juos pritraukti tik netoleruodamos šešėlio ir atsižvelgdamos į tvarumo dėsnius.
