Nerijus Mačiulis: šis dalykas Lietuvoje gali virsti į ką nors baisesnio

Lietuvoje fiksuota techninė recesija. Ekonomistas Nerijus Mačiulis perspėja: gali nutikti taip, kad ji virs į ką nors baisesnio, pavyzdžiui, ekonominę krizę. „Sulėtės atlyginimų augimas. Tuomet didesnė dalis visuomenės pajus, kad nebėra to ekonomikos klestėjimo“, – prognozavo jis.

Lietuvoje fiksuota techninė recesija.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvoje fiksuota techninė recesija.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvoje fiksuota techninė recesija.<br>Asociatyvi R.Vilkelio nuotr.
Lietuvoje fiksuota techninė recesija.<br>Asociatyvi R.Vilkelio nuotr.
N.Mačiulis.<br>V.Skaraičio nuotr.
N.Mačiulis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 22, 2023, 9:23 AM, atnaujinta May 22, 2023, 5:04 PM

„Pastarosiomis savaitėmis girdėjau labai daug žongliravimo tais terminais: recesija, nuosmukis, krizė... Matau, kad didelė dalis visuomenės nesupranta, kad dažnai tie terminai reiškia skirtingus dalykus. Bet faktas, kad Lietuvoje du ketvirčius iš eilės mažėjo bendrasis vidaus produktas (BVP), bet taip įvyko dėl specifinių priežasčių“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pavyzdžiui, techninę resesiją lėmė mažėjančios pramonės apimtys.

„Bet jos mažėjo nuo labai aukšto lygio. Praėjusių metų pavasarį jos buvo 40 proc. didesnės nei 2020-ųjų pradžioje. Jokioje kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje nebuvo tokio pramonės augimo. Dabar užsidarė trąšų gamykla „Achema“, sumažėjo pramonės apimtys. Buvo ir kitų priežasčių – baldininkams irgi sunkiau sekasi.

Bet jei pažiūrėtume į tai, kas vyksta gatvėje, kaip atrodo užimtumas, kol kas nėra visuotinių nerimo ženklų, vartotojų pasitikėjimo rodiklis pakilo į aukščiausią lygį nuo praėjusių metų vasaros, lūkesčiai gerėja, infliacija mažėja, atlyginimų augimas pirmąjį šių metų ketvirtį – 15 proc., lyginant su praėjusių metų pirmu ketvirčiu“, – vardijo ekonomistas.

Anot pašnekovo, pastaruosius trejus metus vien būsto kainos padidėjo 50 proc. visuose miestuose, o dar niekur nesumažėjo.

„Nors matome, kad Švedijoje sumažėjo 15 proc., Estijoje – 7 proc., o Lietuvoje – ne. Todėl nėra jokių didelių streso ženklų“, – tikino ekonomistas.

Tiesa, pridūrė jis, sumažėjo laisvų darbo vietų skaičius.

„Šiek tiek padidėjo nedarbo lygis. Čia yra ta rizika, kad antrą šių metų pusmetį ar kitais metais mes galime matyti didesnį nedarbo lygį. Sulėtės atlyginimų augimas. Tuomet didesnė dalis visuomenės pajus, kad nebėra to ekonomikos klestėjimo, kurį mes matėme pastaruosius trejus metus“, – aiškino N.Mačiulis.

Tai reiškia, kad krizė gali ištikti Lietuvą.

„Bet reikia atsiminti, kas yra krizės režimas. Krizė yra tokia netikėta, sunkiai valdoma situacija, neturinti lengvos išeities. Ją sunku prognozuoti. Kol kas tai, ką mes matome, yra atvėstanti Lietuvos ekonomika. Kai kurie sektoriai patiria rimtesnių iššūkių, bet tai nėra plataus masto reiškinys, kuris daug kam turėtų kelti nerimą.

Kai mes pamatysime didėjantį nedarbo lygį, mažėjančias NT kainas, tuomet galėsime kalbėti, kad tai – rimtesni, platesnio masto iššūkiai. Didėja tikimybė, kad mes tą pamatysime būtent dėl to, kad yra nemažai problemų mūsų eksporto rinkose“, – šnekėjo N.Mačiulis.

Visgi Lietuvos ekonomika dabar tik atvėsta.

„Kol kas, sprendžiant iš tokių svarbiausių rodiklių, kaip nedarbo lygis, atlyginimų augimas ir vartojimo apimtys, problemų Lietuvoje nematome. Bet tai dažniausiai yra paskutiniai rodikliai, kurie sureaguoja į ekonomines problemas. Todėl pramonės apimtis stebėti yra labai svarbu“, – kalbėjo jis.

O valdžiai įgyvendinant reformas, svarbu žiūrėti, kaip tai paveiks įmonių konkurencingumą, investicijų patrauklumą, teigė ekonomistas.

„Kartais susidaro įspūdis, kad kai kuriems politikams nesvarbu, koks yra Lietuvos įvaizdis tarptautinių investuotojų akyse. Daugeliu atveju mes vis tiek esame priklausomi nuo to, kaip galėsime pritraukti konkurencingiausias pasaulio įmones veikti Lietuvoje“, – pabrėžė N.Mačiulis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.