Kaip skelbia V.Janulevičius, Lietuvos politinę sistemą apėmusi sunkiai suvokiama audra.
„Lietuvos ekonomikai artėja sunkios dienos. Ką darysime? Šiandien Valstybės duomenų agentūra paskelbė naujausius pramonės produkcijos pokyčius. Ir nors balandžio mėnesio pramonės produkcija didėjo 2,7 proc., ji mažėjo daugiau nei 10 procentų, palyginti su 2022 m. sausio–balandžio mėnesiais“, – feisbuke antradienį skelbė jis.
Pasak jo, susitraukimas ryškiausias apdirbamojoje gamyboje – jos produkcija sumažėjo 9,2 proc. Neigiamos nuotaikos įsivyrauja ir tokiuose sektoriuose kaip odos ir odos dirbinių gamyba, pagrindinių metalų, chemikalų ir chemijos produktų gamyba, medienos gaminių gamyba, kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba. Krenta ir baldų gamybos sektorius, kenčia tekstilės gaminių gamyba.
„Iš tiesų, nedaug liko apdirbamosios pramonės sektorių, kuriuose būtų fiksuojamas produkcijos augimas – didieji, stambieji gamintojai šiandien jau išgyvena sunkius laikus. Sunku šiandien surasti teigiamų ir pasaulio, ES ekonomikų ženklų. Kol kas visą dėmesį kausto didelis neapibrėžtumas, vis dar nesibaigianti ECB palūkanų normų didinimo drama. Turint prieš akis tokį didelį nerimą keliantį vaizdą, norėtųsi užduoti natūralų klausimą valdantiesiems, kas turėtų imtis sprendimų, kurie ir taip jau vėluoja?“ – teigė V.Janulevičius.
Jis kritikavo ir lėšų, gautų iš Europos Sąjungos po COVID-19 pandemijos, naudą. Pasak jo, šios lėšos yra labiau miražas nei realios finansinės priemonės, galėjusios ir turėjusios amortizuoti pramonės patiriamus sunkumus. Todėl jis netiki, kad antras tokių lėšų išmokėjimas Lietuvai galėtų išspręsti problemas čia ir dabar.
„Nematau, kaip ir kokiu būdų RRF lėšos realiai dar galėtų neįstrigti šiuo metu šalį krečiančiame politiniame ir biurokratiniame chaose. Visiems puikiai žinoma, kad politinio nestabilumo ir priešrinkiminių laikotarpiais biurokratija nedirba ir nepriiminėja sprendimų. O jų reikia dabar! Šiandien kiekviena diena yra aukso vertės, kiekviena diena vėliau priimtas sprendimas reiškia, kad RRF lėšos mus pasieks vėliau, ekonomiką teigiamas efektas pasieks vėliau, darbuotojų gali tekti atleisti daugiau“, – apgailestavo LPK prezidentas.
Pasak jo, per mažai kalbama apie RRF lėšų paskolinę paramos dalį.
„Jau minima, kad ji bus skirstoma rinkos sąlygomis, t. y. taikant šiuo metu galiojančias palūkanų normas, kurios Lietuvoje yra vienos aukščiausių Europos Sąjungoje. Nežinau, kuo nusikalto Lietuvos pramonė, bet kai kalbame apie paramą, tai ji bent jau turėtų būti panaši į paramą (veikti ten, kur neveikia rinka). Kitaip tariant, jei parama skirta ekonomikai gaivinti po COVID-19 pandemijos, tai iki jos sulauksime turėtume būti dar nepamiršę pandemijos. Sunku suprasti, kas šiuo metu vyksta valstybėje, bet niekam gero tai nežada tuo metu, kai reikalingas stiprus pečių surėmimas visose srityse“, – pabrėžė V.Janulevičius.
Apie tai, kas dedasi pramonėje, prakalbo ir ekonomistas Tadas Povilauskas. Anot jo, paskelbti Lietuvos pramonės rezultatai rodo, kad bendrai padėtis per mėnesį sektoriuje nepablogėjo ir mėnesinis pokytis buvo teigiamas.
„Tačiau metinis apdirbamosios gamybos nuosmukis nemažas ir siekė 7,5 proc. Padėtis aiškiai prastėjo baldų, medienos ir plastikų gaminių gamybos sektoriuose, kurie balandį dar traukėsi. Kadangi tai vieni didžiausių pramonės subsektorių pagal sukuriamą pridėtinę vertę, tokie balandžio mėnesio pokyčiai neduoda optimizmo dėl antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP)“, – feisbuke rašė T.Povilauskas.
Visgi atkreipė dėmesį, kad atsigavus trąšų gamybai, metinis chemijos produktų gamybos pokytis jau buvo teigiamas.
„Taip pat maloniai nustebino ir neblogas metalo gaminių sektoriaus rezultatas, nes metinis pokytis išlindo iš neigiamos pusės. Augimą išlaikė elektros įrangos, transporto priemonių ir optikos gaminių gamyba“, – skelbė ekonomistas.
„Beje, šiandien paskelbti gegužės euro zonos pramonininkų ir paslaugų sektoriaus pirkimų vadybininkų lūkesčių duomenys. Pramonininkų lūkesčiai prastėja ir tai toliau perspėja, kad aiškesnio pramonės atsigavimo antruoju ir trečiuoju ketvirčiais Lietuvoje ir Europoje tikėtis nereikėtų“, – pridūrė T.Povilauskas.
