„Pirmiausia verslo atstovams rekomenduojame prieš eksportuojant sankcionuojamas prekes, priimant jas vežti, teikiant logistikos ar tokių prekių deklaravimo muitinėje paslaugas visais atvejais atlikti išsamų patikrinimą ir įsitikinti, kad prekės bus tik vežamos tranzitu per Rusijos Federaciją ir (ar) Baltarusiją ir nėra skirtos naudoti Rusijos Federacijoje ar Baltarusijoje arba nėra parduodamos ar tiekiamos bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijos Federacijoje ar Baltarusijoje“, – rašoma muitinės pranešime žiniasklaidai.
Pažymima, kad siekiant įsitikinti, kaip laikomasi šių reikalavimų, muitinė reikalaus papildomų įrodymų, kad:
prekės nebus parduodamos, jų savininkai nebus keičiami po jų eksporto iš ES;
prekių tranzitas per Rusijos Federaciją ir (ar) Baltarusiją yra tik dalis viso eksportuojamų prekių gabenimo maršruto, prasidedančio ir pasibaigiančio už Rusijos Federacijos ir (ar) Baltarusijos ribų;
prekių tranzito per Rusijos Federaciją ir (ar) Baltarusiją metu prekės nebus perparduodamos, perdirbamos, sandėliuojamos, perkraunamos į kitą transporto priemonę, įskaitant priekabos ar puspriekabės su prekėmis perkabinimą, taip pat nebus naudojamasi asmenų, kuriems taikomos sankcijos, paslaugomis;
prekes įmanoma identifikuoti, t. y. kad muitinė galėtų vienareikšmiškai nustatyti, ar prekės tinkamai suklasifikuotos ir nėra priskirtinos dvejopo naudojimo prekėms; eksportuotojas turi informaciją apie prekių galutinį naudotoją ir prekių galutinį naudojimą trečiojoje šalyje.
Neturint reikalaujamų įrodymų arba vėluojant juos pateikti Lietuvos muitinei, prekės nebus išleistos iš ES, o ilgesnį laiką trunkantis jų vežimo aplinkybių tikrinimas, prognozuojama, gali sukelti nepageidautinas transporto priemonių prastovas.
Nebelieka praktinių galimybių sankcionuotų prekių tranzitui
Nauji reikalavimai prekių eksportui į trečiąsias šalis ir tranzitui praktikoje reikš, kad ES vežėjai negali įvykdyti šių prekių vežimo sąlygų.
Iki šiol vykdavo tam tikras paralelinis importas eksportuoti į Rusiją ar Baltarusiją uždraustų prekių – tai yra, prekės būdavo gabenamos į trečiąsias šalis, tarkim, Kazachstaną, Armėniją, o realiai vežant per Rusiją ar Baltarusiją jos ten ir likdavo. Be to, gabenant tranzitu per Rusiją ar Baltarusiją sankcionuotas prekes, būdavo didelė rizika, jog jos ten ir pasiliks.
Pasak Muitinės praktikų asociacijos pirmininko, advokatų profesnės bendrijos AVERUS partnerio Jono Sakalausko, reikalavimai dabar sugriežtinti itin smarkiai.
„Pagal naują tvarką iškeliama daug papildomų reikalavimų, kurie padėtų užtikrint įvestas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą sankcijas. Vienas jų – kad tranzitu gabenamos prekės turi būti vežamos iki tikslo trečioje šalyje to paties vežėjo, kas praktiškai neįmanoma – nes Rusija taiko reikalavimą, jog prekės šalyje turi būti perduotos vietiniam vežėjui“, – sakė advokatas.
Nuo birželio 5 d., pirmadienio, įsigalios šie reikalavimai, parengti pagal naujausius Europos Komisijos išaiškinimus. Tarybos reglamentai draudžia bet kokius veiksmus, kurie padeda apeiti taikomas sankcijas.
„Nustatytas ne tik draudimas eksportuoti į sąrašą įtrauktas prekes, tačiau ir draudimai jas vežti bei teikti su jų deklaravimu susijusias muitinės tarpininkų paslaugas. Taigi iš esmės nebeleidžiama vežėjams vykdyti dalinio vežimo – tai yra, palikti prekes, pvz., Baltarusijoje, tolimesniam pervežimui ar perkabinti priekabas“, – sakė J.Sakalauskas.
Kaip akcentuoja Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, kuomet sankcionuotos prekės gabenamos į trečiąsias šalis tranzitu per Rusijos Federacijos ar Baltarusijos teritoriją, reikia atsižvelgti į tai, kad yra didelė sankcijų apėjimo rizika nukreipiant šias prekes į Rusijos Federaciją ar Baltarusiją. Dėl to verslams rekomenduojama įsitikinti, kad sankcijos nebus apeinamos ir tik tada bus leidžiama forminti dokumentus eksportui su tranzitu per minėtas šalis.
Aktualu logistikos, muitinės tarpininkavimo ir vežėjų verslams
Tai palies logistikos, muitinės tarpininkų, vežėjų veiklą, nes bus reikalaujama patikimų įrodymų, kad prekės tikrai keliauja tranzitu ir neliks Rusijos ar Baltarusijos teritorijoje.
Eksportuojant prekes bus prašoma pateikti prekių pirkimo-pardavimo sutartis, sąskaitas, apmokėjimo už prekes dokumentus ir prekių savininko įsipareigojimą neparduoti prekių kitiems asmenims. Be to, po prekių išvežimo bus reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojas muitinei pateiktų trečiosios šalies importo deklaracijos kopiją. Tranzitui pagrįsti gali būti reikalaujama dokumentų už prekių transportavimo apmokėjimą iki jų perdavimo vietos trečiojoje šalyje.
Turės būti pateikti dokumentai, pagrindžiantys eksportuojamų prekių savybes ir technines charakteristikas, kad būtų galima nustatyti, ar prekės tinkamai suklasifikuotos ir nėra priskirtinos dvejopo naudojimo prekėms (naudojamos ir karinėje, ir civilinėje pramonėje).
„Reikalavimai labai aukšti. Įprastai Lietuvos eksportuotojas neturi galimybių tokių užtikrinti. Kita vertus, tai labiausiai nukreipta į sankcijas apeinančius eksportuotojus ir logistikos dalyvius. Sąžiningai vykdantiems verslą tai sukels papildomų kaštų ir bus pareiga derintis su savo klientais dėl reikiamų dokumentų pateikimo“, – sakė J.Sakalauskas.
Neturint būtinų įrodymų arba vėluojant juos pateikti Lietuvos muitinei, prekės nebus išleistos iš ES arba ilgesnį laiką trunkantis jų vežimo aplinkybių tikrinimas gali sukelti nepageidautinas transporto priemonių prastovas.
Šių nuostatų pažeidimas yra laikomas tarptautinių sankcijų pažeidimu ir numato atsakomybę tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui. Tarp galimų sankcijų yra finansinės baudos, taip pat – prekių konfiskavimas.
