„Techninė recesija yra daugiau ekonomistams įdomus terminas, kuris tiesiog parodo, kad du ketvirčius iš eilės ekonomika nebe auga, o smunka. Taip yra ir su Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) dinamika. Pernai metų paskutinį ketvirtį Lietuvos ūkis smuktelėjo, o šių metų pirmą ketvirtį susitraukė dar labiau. Tai leidžia diagnozuoti techninę recesiją“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Paprastiems gyventojams ir įmonėms tai reiškia, kad ekonomikos augimas išsikvėpęs, prasidėjusi vangesnė ekonominės raidos fazė.
„Tai pasireiškia kuklesniais gamybos rezultatais pramonėje, vangesniu gyventojų vartojimų, gerokai silpnesniu įmonių noru investuoti. Natūralu, kad aukštos palūkanų normos, suprastėję lūkesčiai, išaugęs neapibrėžtumas lemia gerokai santūresnę įmonių ir gyventojų elgseną“, – tikino I.Genytė-Pikčienė.
Prie prastesnių BVP rezultatų stipriai prisideda ir tai, kad pernai ir užpernai Lietuvos ekonomika augo labai sparčiai.
„Tą palyginamąją bazę, ta kartelę, kurią mes išsikėlėme, pranokti šitaip stipriai subjurus aplinkybėms yra praktiškai neįmanoma. Dėl to ir fiksuojame nepalankius ekonomikos rodiklius“, – tvirtino ekonomistė.
Tiesiogiai BVP skaičiuojamas palyginamosiomis kainomis, vadinasi, infliacija tiesioginės įtakos tam neturėjo.
„Bet visgi tiek įmonių, tiek gyventojų elgsenai, pasirinkimams infliacija turėjo tikrai daug įtakos, nes vienareikšmiškai pernai metais kainų šokas sumažino mūsų perkamąją galią, įmonėms buvo didžiulis klausimas, kaip tvarkytis su sąnaudomis, kaip spręsti daugybę su tuo susijusių klausimų.
Energetikos kainų šokas apskritai ištiko labai neprognozuotai ir netikėtai. Visa tai susidėjo į prastesnius lūkesčius, mažesnį apetitą investicijoms, kuklesnę vartojimo perspektyvą ir gerokai vangesnę ekonomikos plėtrą“, – komentavo „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė.
Jos teigimu, šiuo metu sunkiausia pramonės sektoriui.
„Bet reikia dar kartą pabrėžti, kad pramonė turėjo labai sėkmingą sprintą pastaraisiais metais. Nepaisant pandemijos, nepaisant išbandymų, šis sektorius augo labai sparčiai, kone kiekviena pramonės šaka fiksavo labai sparčią plėtrą. Tai galima buvo sieti su pandemijos poveikiu pasauliniam tiekimo tinklui – jis buvo sutrūkinėjęs, tiekimo grandinės trumpėjo. Lietuvai pasisekė perimti tikrai nemažą dalį užsakymų, kurie šiaip jau skirti Tolimiesiems Rytams.
Bet dabar matome priešingą situaciją – Kinija atsidaro, pandemija ten baigėsi, transportavimo kaštai sugrįžę į priešpandeminį lygmenį, ir tos tiekimo grandinės vėl driekiasi į tolius. Tai reiškia, kad mes prarandame dalį užsakymų ir tai prisideda prie prastesnių pramonės rezultatų“, – kalbėjo pašnekovė.
Paskelbti 2023 metų pirmojo ketvirčio BVP duomenys buvo daug prastesni, negu tikėtasi. Per ketvirtį BVP susitraukė 3 proc., o per metus – net 3,6 proc.
„Matyt, ekonomistai šiek tiek užliūliuoti pernai metų, nes pernai metų pradžioje daugelis manė, kad prisitaikymas prie kylančių palūkanų normų, prie energetikos šoko ir užsidariusių Rytų rinkų įvyks greičiau, bet jis pernai buvo užglaistytas tam tikrų sektorių inercijos ir sėkmingų rezultatų. Visa tai nusistūmė į šiuose metus. Dabar išties, matyt, vyksta normalizavimosi etapas ir išsipildo scenarijus, kurį mes šiek tiek paankstinome“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
Vertinant bendrą europinę situaciją, Lietuva išsiskiria nuosmukiu – lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvos nuosmukis vienas ryškiausių.
„Tik Vokietija slystelėjusi į neigiamą teritoriją, ir tas nuosmukis yra labai nedidelis. Tuo tarpu mes išsišokame stipriai. O kitos euro zonos valstybės vis dar fiksuoja pliusą. Bet reikia akcentuoti tą, kad Lietuvos ekonomika pandemijos akivaizdoje nesmuko“, – pabrėžė ekonomistė.
Nors ir esant tokiam ekonominiam kontekstui, valdantieji ir Lietuvos bankas svarsto imtis įvairių pokyčių, pavyzdžiui, mokesčių reformos ar minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimo iki 13 proc. Pasak I.Genytės-Pikčienės, tokias reformas apskritai geriausia priimti politinio ciklo pradžioje, kai pasikeičia valdžia – tuomet reformoms pritariama lengviausiai.
„Šiuo atveju, toks momentas yra praleistas. Rinkimų ciklui įsibėgėjus, bus labai sunku sulaukti pritarimo reformoms. Tikėtina, kad dalis mokesčių reformos nebus įgyvendinta. Kita, makroekonomis kontekstas nėra lengvas. Tas taip pat gali paskatinti politikus ieškoti greitesnių kelių į rinkėjų širdis ir atitinkamai vengti kažkokių eilinio rinkėjo gyvenimą apsunkinančių aplinkybių ar sprendimų“, – sakė pašnekovė.
Kalbant apie MMA kėlimą, ji matytų rizikų. Kaip žinia, kylantys atlyginimai maitina paslaugų infliaciją.
„Paslaugų kainos dėl atlyginimų kilimo auga pakankamai sparčiai. Tą spiralę stabdyti nėra labai lengva. MMA padidinimas dviženkliais tempais vėl įlietų nemažai žibalo į darbo užmokesčio augimą, šis sprendimas pakankamai staigiai nuvilnytų per visą pajamų vertikalę ir paveiktų daugelį darbo sektorių platesniu mastu. Tai gali transliuotis ir į infliacijos tąsą. Todėl ypač keista, kad Lietuvos bankas, kurio kaip Europos Centrino Banko (ECB) sistemos dalies funkcija yra stabdyti infliaciją, siūlo tokį spartų MMA didinimą“, – svarstė I.Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė pažvelgė ir į ateitį: ji prognozuoja, kad visi šie metai nebus lengvi.
„Matome, kad dar vis palūkanų normų didinimo distancija nebaigta, centriniai bankai dar tik svarsto apie palūkanų normų didinimo pabaigą. Tai yra labai svarbus faktorius, sukrečiantis finansų rinkas ir bankų sektorių. Tai didina finansų sistemos neapibrėžtumą ir veikia kitus rinkos dalyvius, kreditavimo apimtys gali siaurėti. Tai palies ir realų sektorių.
Todėl šie metai nebus paprasti, lengvi. Tai bus metai, kada fiksuosime ir neigiamą metinį ekonomikos rodiklį. Galima pasidžiaugti tik tuo, kad šią situaciją Lietuvos ekonomika pasitinka labai subalansuotoje pozicijoje, turėdama žemas skolas, subalansuotus viešuosius finansus. Tai tikrai palieka nemažai laisvės įveikti išorinius išbandymus“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji pridūrė, kad bankų sektorius yra pakankamai kapitalizuotas, turi dideles atsargas, puikūs ir likvidumo rodikliai.
„Tie išbandymai, kurie purto bankus anapus Atlanto, mums kol kas neatrodo labai grėsmingi“, – tikino I.Genytė-Pikčienė.
