„Lietuvoje apsauga nuo klimato kaitos yra susijusi ir su labai sveikais dalykais. Kaip alkoholio nevartojimas ar nerūkymas, naftos nevartojimas Lietuvos ekonomikai yra labai sveikas dėl to, kad 600 milijardų eurų kiekvienais metais išsiunčiame į užsienį. Tuos pinigus galėtume palikti čia, kvėpuoti švaresniu oru, būti labiau nepriklausomi ir kurti vietinę pramonę, vietinę energetiką, todėl klimato neutralumas ar klimato kaitos polemika yra be galo sveika. (...). Labai kviečiu į šią diskusiją žiūrėti ir per savanaudišką prizmę, mes ne tik gelbėjame ateitį, bet ir kuriame ekonomiką“, – trečiadienį vykusioje diskusijoje „Misija: išsivaduoti iš naftos nelaisvės“ sakė ministras.
S. Gentvilas teigia, kad šiuo metu politinė valia spręsti naftos naudojimo problemą yra, vis dėlto, anot jo, greičiau nei politinė valia Lietuvoje auga perkamoji galia.
„Automobilių skaičius nuosekliai auga proporcingai su vairuotojų, turinčių teises, skaičiumi. Kiekvienais metais sumušame dienos rekordą persikėlimo skaičiumi į Kuršių Neriją, nors ji – ne guminė. Perkamoji galia didėja, bet ar ji transformuojasi į ekologišką keliavimą? Ne. Kilometražas didėja, automobilių skaičius auga, tačiau politikų pastangos keisti vartojimo elgseną atsilieka. Reikia ryžto. Ryžto buvo su automobilių taršos mokesčiu, su akcizais, bet jis nėra pakankamas. (...). Nenoriu būti blogai suprastas, bet Lietuva pastaruoju metu labai sparčiai turtingėjo – daugiau įperkame, daugiau važiuojame – ir mūsų transporto emisijos padidėjo per pusę“, – teigia jis.
Milijardai eurų klimato tikslams pasiekti
S. Gentvilas atkreipia dėmesį ir tai, kad reikės 23 milijardų eurų iki 2030 m., jog pasiektume klimato įsipareigojimus.
„Iš tų 23 milijardų maždaug 13 – valstybinės viešosios investicijos, likę 10 – privačių įmonių, gyventojų investicijos. Tai yra tai, ko reikia, kad važiuotume efektyvesniu transportu, galbūt autobusai būtų elektriniai, pakeistume savo šildymą ir kt. Kitos priemonės yra reguliacinės – draudimai. Turime ryžtis kai kuriuos dalykus uždrausti, pavyzdžiui, anglį, jos nereikia ekonomikai. Ir trečia priemonė, be investicijų ir draudimų, yra švietimas. Visuomenės požiūrio keitimas – ilgas darbas, bet jis išaugina visiškai kitą kartą ir tai visada turi būti horizontalu, – teigia jis ir pabrėžia. – Kas bus ta sidabrinė kulka Lietuvoje, pasiekiant klimato neutralumą, nežinau. Nelabai tikiu, kad valstybė gali sugalvoti tokį centralizuotą sprendimą, bet iniciatyva nuleisti lubas vartojimui, yra sveikintina.“
Anot politiko, reikia pagalvoti apie įstatyminę bazę, kuri didžiuosius teršėjus įpareigoja per ESG ir taksonomiją mažinti savo emisijas, ir pasitelkti „prievartą“.
„Kad ir ką šnekėtume, šiuo atveju reikia prievartos. Tos įmonės, kurios ir be prievartos imasi pokyčių, yra optimistinė mažuma. Kai eini su Akcizo įstatymu ar automibilių taršos mokesčiu per Seimą, atrodo, esi absoliučioje mažumoje, tos prievartos, ar iš Vyriausybės, ar iš nacionalinės valdžios, reikia“, – sako jis.
Siekia radikaliai mažinti naftos vartojimą
Pasak iniciatyvos „41 proc. mažiau naftos“ autoriaus, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidento Martyno Nagevičiaus, Lietuvos įstatymuose nėra konkretaus įpareigojimo mažinti naftos vartojimą. Šį tikslą galima iškelti priimant Alternatyvių degalų ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymų pataisas ir įpareigojant Vyriausybę nustatyti konkretų veiksmų planą tikslui įgyvendinti.
„Nepaisant ambicingų planų stabdyti klimato kaitą, 2005–2021 m. anglies dvideginio išmetimai Lietuvos transporto sektoriuje išaugo net 46 proc. Deja, Lietuvoje vis dar dominuoja iškastinis kuras, o ypač didelę grėsmę kelia pernelyg didelis naftos degalų naudojimas transporto sektoriuje. Dėl šios priežasties įmonės verslo asociacijos nevyriausybinės organizacijos susibūrė į iniciatyvą ir bendromis jėgomis siekia radikaliai mažinti naftos vartojimą, skatinant alternatyvius degalus ir propaguojant mažiau taršias transporto rūšis, didinant transporto efektyvumą“, – teigė LAIEK prezidentas M. Nagevičius.
LAIEK skaičiavimais, 41 proc. naftos kiekio mažinimas atitinka Seimo 2021 m. patvirtintą Klimato kaitos valdymo darbotvarkę, kurioje Seimas patvirtino tikslą iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus 14 proc., palyginus su 2005 m. išmetimais.
