Jau dieną prieš šaliai ir Kaunui istorinį Eurolygos finalo ketverto turnyrą Laisvės alėja ir Vienybės aikštė pastebimai pagyvėjo.
Po ilgai trukusios rekonstrukcijos verslininkai tikėjosi lankytojų gausos bent šį savaitgalį ir Vilniaus gatvėje.
Tačiau buvo ir abejojančiųjų, ar šventinis šurmulys atsiris iki Senamiesčio – nei Vilniaus gatvėje, nei Rotušės aikštėje jokios papildomos veiklos miestas nebuvo numatęs.
Vaizdas gerokai pasikeitė
Jei eisite iš Laisvės alėjos Vilniaus gatve link Rotušės aikštės, nustebsite, kad darbo dienos metu pagrindinėje Senamiesčio pėsčiųjų gatvėje – vos keli praeiviai.
Iki posūkio, kur buvo išlikęs senasis grindinys, gatvė perklota, tačiau dėl pakeistų ankstesnių sprendinių – pėsčiųjų zona plati ir nejauki. Po rekonstrukcijos nebeliko klombų augmenijai, banaliai lyg traukinių perone sustatyti suoleliai atrodo nuobodžiai ir varganai.
„Gerai, kad sutvarkė, bet gaila, kad nebus gėlių. Džiaugiamės, kad galime pasėdėti ant suolelio priešais saulę, juk į kavinukę užeiti tikrai ne kasdien galime sau leisti“, – sakė pakalbintos dvi Senamiesčio pensininkės.
Pravertomis durimis pirkėjų laukė ir šioje atkarpoje įsikūrusios parduotuvės – daugumoje jų prekiaujama drabužiais, nors iškabos byloja, kad prekyba menka, viliojama išpardavimais, nuolaidomis.
Atkarpoje iki požeminės pėsčiųjų perėjos vis dar veikia senoji indų krautuvė, natūralių kvapų namai – šios parduotuvės atlaikė karantiną, rekonstrukciją, nors nemažai kitų ir nebeliko. Pasak vietinių gyventojų, dalis vos vos kvėpuojančių parduotuvėlių paliktos veikti lengvatinėmis sąlygomis, kol patalpų savininkai ieško naujų nuomininkų.
„Būna dienų, kai užeina vienas pirkėjas“, – sakė natūralios odos dirbinių studijos „Al bravo“ įkūrėjas ir savininkas Algirdas Velminskas. Antradienio popietę jo studijoje sutikome ir vietos įžymybę dailininką Eugenijų Varkulevičių, kuris čia dažnai užsuka, kaip ir kiti Senamiesčio maršrutais keliaujantys Algirdo pažįstami.
„Bet jie ne pirkėjai – draugai. Pakalbam ir vis smagiau. Gaila, kad mūsų Senamiestis toks negyvas, be prekybos. Stebiuosi logika kurti Senamiestyje drabužių, batų parduotuves, optikas.
Ne to reikia miestiečiams ir miesto svečiams – reikia knygynų, smulkių meno kūrinių, suvenyrų, kepyklėlių, gero maisto krautuvėlių. Bet kad jos išsilaikytų, reikia ir žmonių srauto“, – sakė odinių gaminių meistras A.Velminskas.
Vilniaus gatvėje veikiančioje aliejaus, sūrio, o dabar jau ir daržovių iš Sardinijos krautuvėlėje sutikta Senamiesčio gyventoja Kristina džiaugėsi, kad šioje parduotuvėlėje prekyba nenutrūko ir per gatvės renovaciją.
„Labai tinka Senamiesčiui tokio pobūdžio verslas. Tikrai pritarčiau, kad smulkiai prekybai – netinklinėms parduotuvėms, kavinėms – būtų skiriama miesto subsidijų ar lengvatų“, – sakė ji.
Nepritaria šventinėms mugėms
A.Velminskas nepritaria ir paplitusiai madai rengti Senamiestyje įvairias šventines muges.
„Kas man iš tų mugių? Tik užstato palapinėmis iš kitų miestų atvykę prekeiviai visą gatvę, norėdamas užsukti į mano galeriją, lankytojas greičiausiai net durų neatranda“, – guodėsi kaunietis.
Panaši ir bendrovės „Gintarinis suvenyras“, Vilniaus gatvėje valdančios kelias gintaro, suvenyrų, lino gaminių, juvelyrikos parduotuves, vadovės Reginos Randienės nuomonė.
„Manau, verslui, kuris išliko Senamiestyje, šiuo metu labiausiai reikia, kad miesto valdžia padėtų į jį sugrąžinti žmones. Vietinius ir turistus.
Pagrindinė Senamiesčio pėsčiųjų gatvė buvo taip ilgai remontuojama, jog miestiečiai išsiugdė įprotį laisvalaikį leisti kitur ir į Senamiestį nebegrįžta. Dažnas net nežino, jog remontas jau pasibaigęs.
Iš Senamiesčio į kitas vietas iškeliavo ir ten vykę, jaukią atmosferą kūrę renginiai. Turistų grupių Senamiestyje taip pat seniai nematyti. Kaunas tapo pravažiuojamu miestu, čia turistų autobusai sustoja anksti ryte, pakeliui į pajūrį ar vykdami į Vilnių“, – kalbėjo verslininkė.
Svarstė įvairias idėjas
Balandžio pabaigoje kavinėje „Vero cafe“, kurios bendraturčiai Laima ir Darius Vėželiai yra ir aktyvūs Senamiesčio bendruomenės nariai, į diskusijų klubo renginį susirinkę Vilniaus gatvės verslininkai svarstė įvairias idėjas, kaip sugrąžinti žmones į Senamiestį.
Vieni siūlė nemokamo automobilių parkavimo idėją, kiti sakė, kad reikėtų geros reklaminės kampanijos vietinėje ir nacionalinėje žiniasklaidoje, garsaus pranešimo, kad Kauno senamiestis vėl atidarytas.
Visi kalbėtojai vienbalsiai pageidavo renginių: gyvos muzikos, mados, šokio švenčių. Buvo siūloma prašyti, kad prie jų prisidėtų ir miestas. Anksčiau juk tokia praktika buvo ir ji pasiteisino.
Mano, kad žmonių pakanka
„Tikrai nemanome, kad nemokamas automobilių parkavimas Senamiestyje duotų teigiamų rezultatų. Pasaulinės tendencijos rodo, kad automobilių pašalinimas iš tam tikrų teritorijų kuria pridėtinę vertę: brangsta NT, daugėja lankytojų. Geriausias to pavyzdys – Rotušės aikštė: iš dalies apribojus joje automobilių judėjimą, erdvė pagyvėjo“, – sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.
Pasak jo, Kauno darnaus judumo plane numatyta, kad Senamiestyje automobilių ir stovėjimo aikštelių tik mažės, pirmenybė bus skiriama pėstiesiems.
„Taip atsiras daugiau erdvių renginiams, kavinėms, drauge didės ir Senamiesčio patrauklumas“, – mano G.Barčauskas.
Paklaustas, ar planuojama susitikti su bendruomenėmis ir išklausyti jų pasiūlymų dėl žmonių pritraukimo į Senamiestį, G.Barčauskas tikino, jog su miestiečiais nuolat bendraujama tiek dėl jiems aktualių klausimų, tiek dėl bendrų renginių ar iniciatyvų.
Tačiau pasakyti, kada paskutinį kartą buvo išklausyta jų nuomonė, „Laikinosios sostinės“ kalbinti Senamiesčio verslininkai negalėjo.
„Anksčiau vyko pokalbiai, kai reikėjo gaivinti Senamiestį, beveik prieš 15 metų.
Barai buvo pilni žmonių, netrūko lankytojų parduotuvėse, paslaugų sektoriuje. Įsivyravo net savotiška mada iš Vilniaus važiuoti linksmintis į Kauno senamiestį, daugėjo mieste ir užsieniečių.
Karantinas, Vilniaus gatvės rekonstrukcija, karas Ukrainoje padarė savo. Žmonės atprato eiti į Senamiestį. Matyt, teks vėl patiems organizuotis iš naujo. Tik jau entuziazmo tokio nebėra, norėtųsi ir miesto valdžios reakcijos, kultūrinių sprendinių – ne vien pakeisto grindinio“, – kalbėjo vėl vienytis ketinantys Vilniaus gatvės verslininkai.
Siūlė mokytis iš kitų miestų
Diskusijoje apie Kauno senamiestį dalyvavę verslininkai svarstė, kad planuota rekonstrukcija buvo gera proga pagalvoti ir apie daugiau modernių sprendinių Vilniaus gatvėje, pažvelgti į ją naujai, pagalvoti, kas galėtų gyvinti prekybą, kurtų jaukią atmosferą, trauktų žmones čia leisti laisvalaikį, apsilankyti. Tačiau jokių naujų sprendinių po rekonstrukcijos lankytojai neišvydo – tik pakeistą senąjį grindinį, kuris iki šiol kursto miestiečių aistras.
Knygų apie Saudo Arabiją autorius kaunietis Tomas Kriščiūnas Kauno senamiestį prisimena nuo vaikystės. Vyro močiutė atsikraustė į šią miesto vietą A.Smetonos laikais. V.Kuzmos gatvėje, vėliau tapusioje Kurpių gatve, mokėsi, užaugo ir gyveno jo mama, o Tomas vaikystėje daug laiko praleisdavo svečiuodamasis pas močiutę.
„Be jokios abejonės, Kauno senamiestis neatpažįstamai pasikeitė į gera. Mano vaikystėje bene kiekvienoje tarpuvartėje stovėdavo asocialūs asmenys, buvo purvina ir nesaugu. Dabar Senamiestis yra fantastiškai sutvarkytas, jis – miesto brangakmenis.
Milžinišką vertybę turime mes, kauniečiai: ryte Senamiestyje galime gerti kavą, o vakare – pasimėgauti vyno taure ar pavakarieniauti“, – sakė T.Kriščiūnas.
Jo nuomone, norint į Senamiestį sugrąžinti aktyvesnį gyvenimą, jo gyventojams ir svečiams reikia rasti kompromisą. Vienas siūlymų – leisti kavinėms dirbti ilgiau, bent jau vasarą ir ankstyvą rudenį pastatyti sceną ir kiekvieną savaitgalį rengti nedidelius, jaukius, Senamiesčiui pritinkančius renginius.
Renginiai atitinka poreikius
Tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė, Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė įstikinusi, kad viską daro tinkamai ir nereikia jokių naujų formatų, kurie pritrauktų daugiau miestiečių į Senamiestį.
„Teiginys, kad Vilniaus gatvėje neliko gyvybės, neatitinka tikrovės. Matome, jog kavinės ir restoranai aktyviai rengiasi lauko sezonui – beveik dvi dešimtys jų šiemet išstatys staliukus pagrindinėje Senamiesčio arterijoje.
Taip pat bendraujame su verslo atstovais – jie derina ir planuoja iniciatyvas, kurios padarys Vilniaus gatvę patrauklesnę“, – sakė skyriaus vedėja.
Tiesa, A.Augonė nekomentavo, kas yra tie verslininkai, su kuriais derinamos miesto renginių programos. Pagrindinių verslų Vilniaus gatvėje savininkai tikino apie tokius derinimus nieko negirdėję.
Kaip didelį privalumą savivaldybės darbuotoja įvardino ir muges Vilniaus gatvėje, nors, vietinių verslininkų nuomone, tokios mugės yra peilis jų verslui.
„Kai miesto finansuojamų švenčių metu vyksta mugės, dažniausiai lankytojai perka tik jose – labai retas užsuka į mūsų parduotuvėles. Kavinėms tikriausiai daugiau naudos, nors esu girdėjusi ir nuomonių, kad į muges atvyksta lauko kavinės, kuriose žmonės valgo, užuot užsukę į Senamiesčio maitinimo įstaigas”, – kalbėjo R.Randienė.
Želdinius dar tik planuoja
Paklausta, kodėl gatvėje nebeliko želdinių, A.Augonė priminė, kad žiemą gatvė buvo papuošta eglučių alėja.
„Dar daugiau jaukumo sukurs į Vilniaus gatvę sugrįžusi žaluma bei gėlės, – kalbėjo A.Augonė. – Šiuo metu laukiame, kol įsibėgės lauko kavinių sezonas, nusistovės verslų naudojamos erdvės. Kai matysime pasiskirstymą ir užpildymą, kursime vizualiai patrauklius ir jungiančius želdinių išdėstymo sprendinius“.
Tiesa, Kultūros skyriaus vedėja nepasakė, kada Vilniaus gatvėje galima tikėtis kokios nors žalumos, ne vien verslo lėšomis puoštų terasų.
Tad kol gėlynais Senamiestis nepasipuošęs, galima užsukti į požeminę perėją, kurios renovacija visiškai nepalietė, vis dar neįrengti pandusai neįgaliųjų vežimėliams, akis bado ištrupėję laiptai, sienos.
Tačiau gėlės čia žydi. Nuo Nepriklausomybės pradžios šioje vietoje prekiaujantis vyras juokavo, kad tikriausiai šioje vietoje sulauks ir pensijos. Ilgai kalbėti jis nebuvo linkęs – visą laiką driekėsi pirkėjų eilė.
„Visada čia perku gėles. Dirbu netoliese. Jos šviežios, net gurgždančios, važiuočiau dėl puokštės į perėją net jei tą dieną nedirbčiau“, – sakė jauna moteris.
Paklausus, kada galima būtų pardavėją pakalbinti, jis šyptelėjo: „Anksti ryte ateikit“.
Krepšinio fiesta
Į areną nepatekusius aistruolius pajusti krepšinio dvasią kvietė didžiausia sirgalių erdvė – oficiali Eurolygos fanų zona Vienybės aikštėje.
Fanų zona buvo atvira iki sekmadienio, gegužės 21 d., 10–23 valandomis. Patekti į ją bilieto nereikės, tad kiekvienas, norintis pasidžiaugti krepšinio švente, galės žiūrėti finalines kovas didžiuliuose ekranuose.
Finalo ketverto žvaigždės ir Eurolygos ambasadoriai Vienybės aikštėje apsilankė šeštadienį, kur visą dieną vyko specialūs renginiai, o vakarą vainikuos nemokami lietuviškojo poproko atlikėjos Beatrich ir DJ Jovani koncertai.
Visą savaitgalį Eurolygos fanų zonoje netrūko ir gyvo krepšinio: vyko įvairios varžybos ir turnyrai, kuriuos buvo galima ne tik stebėti, bet ir juose dalyvauti.
