Finansų analitikas Marius Dubnikovas aptarė susiklosčiusią situaciją ir pasidalijo įžvalgomis.
Per pastaruosius dešimt metų atlyginimai Baltarusijoje išaugo beveik keturis kartus, vidutinė alga siekia 650 eurų. Visgi, pasak M.Dubnikovo, tokia alga – vis dar maža.
„Augimas buvo visose šalyse, ir Lietuvoje. Bet Baltarusijoje atlyginimas nėra toks didelis, kaip Lietuvoje“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ tikino M.Dubnikovas.
Pakilus algai, baltarusiai gali įsigyti daugiau maisto, bet, kalbant apie automobilius, mobiliuosius telefonus, perkamoji galia – menka.
„Elektroninė technika, automobiliai pasaulyje kainuoja tiek, kiek kainuoja, nepaisant to, kiek uždirbi. Kalbant apie Baltarusiją, ten gyvenimas tikrai nėra geras. Atlyginimai padidėjo, bet jokiu būdu nesiekia laisvų šalių“, – pabrėžė pašnekovas.
Dalis lietuvių, atrodo, noriai traukia į Baltarusiją pigiau apsipirkti.
„Ten važiuoti apsipirkti – rizikinga. Visko gali nutikti. Antras dalykas, tie, kurie gyvena netoli sienos, važiuoja apsipirkti, nes ten pigiau. Bet ten pigiau ne dėl to, kad geresnis gyvenimas, o dėl to, kad jis – blogesnis. Maža kaina yra blogo gyvenimo požymis“, – tikino M.Dubnikovas.
Palyginti Vilnių ir Minską, kainos restoranuose skiriasi vos ketvirtadaliu, tačiau atlyginimai – visai kitokie.
„Prieš karą, prieš 2014 metus, teko būti Minske. Nemanau, kad vidutinis vilnietis norėtų Minske pramogauti. Taip, dalis žmonių ten važiuoja, pramogauja ir gauna paslaugas, bet tai tikrai nėra ta kryptis, kur turėtume važiuoti. Mažesnės kainos nėra tas dalykas, kuris turėtų mus traukti.
Man patinka toks pasakymas: nebijok didelių išlaidų, bijok mažų pajamų. Lietuvoje jis galioja, mažos pajamos traukiasi. Ir išlaidos didėja, dėl to gaila, nes žmonės turi išleisti daugiau pinigų, bet tos išlaidos, kurias išleidžiame, gale dienos tampa pajamomis. Žmogus, kuris išleidžia savo pinigus, duoda pajamas kitam. Lietuvoje šis apsikeitimas veikia“, – kalbėjo finansų analitikas.
Baltarusija paskelbė, kad per sausį–balandį pardavė daugiau nei 10 tūkst. naujų butų, tai – ketvirtadaliu mažiau nei buvo per tą patį laiką praėjusiais metais. Anot M.Dubnikovo, tai rodo, kad Baltarusijos ekonomika lėtėja.
„Baltarusijoje ekonomika yra stebuklas. Jų ekonomikos augimo skaičiai labai įdomūs: tai tiesiog lentoje nupiešti skaičiai. Butų pardavimas iš tiesų lėtėja, manau, kad jis ir toliau lėtės, nes būti šalimi agresore, įsivėlusia į tą procesą, kai iš tavo teritorijos šaudoma raketomis, ir tikėtis, kad ekonomika augs, sudėtinga.
Be to, yra ir sankcijos. Bet jos turėtų būti daug griežtesnės, daug stipresnės, kad tą šalį gniaužtų. Jei mažėja butų pardavimai, tai yra labai gerai, nes šalies, kuri yra agresorė, ekonomika turėtų trauktis“, – įsitikinęs jis.
Ir nors kartais baltarusiai geba apeiti sankcijas, tenka prekiauti per sąjungininkus, todėl atsiranda papildomų sąnaudų.
„Papildomos sąnaudos reiškia, kad šalis negauna tų pajamų, kurias planavo. Manau, kad sankcijos veikia ir veiks toliau, o jei ši šalis trauksis į konfliktą, tai jos kelias labai panašus į Rusijos. Nepamirškime, kad Rusija per du mėnesius patyrė tokį šalies biudžeto deficitą, kaip buvo prognozuota per metus.
Matysime, kokie bus skaičiai, bet Baltarusija yra visiškai priklausoma nuo Rusijos, finansavimas eina iš Rusijos. Kuo toliau į konflikto pelkę bris Rusija, tuo labiau bus tempiama Baltarusija. Baltarusijai finansuotis iš Rusijos darysis vis sunkiau. Akivaizdu, kad iš ES ar aplinkinių šalių ji finansuotis negalės. Ši šalis yra pasmerkta, Rusijos karo pralošimas lems, kad Baltarusija gyvens vis blogiau ir blogiau“, – kalbėjo M.Dubnikovas.
Pasak jo, jei Rusija visiškai praloštų karą ir subyrėtų režimai tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje, Lietuva ir Europa galėtų matyti Baltarusiją kaip patrauklią rinką.
„Šiuo atveju galėtume galvoti apie tai, kad tai – viena papildoma rinka, kurioje galėtų veikti laisvas pasaulis. Nepamirškime, kad ten yra 10 mln. gyventojų, tai svarbus skaičius“, – teigė pašnekovas.
