Paryžiuje veikianti EBPO nurodė, kad dabar prognozuoja, jog pasaulinis bendrasis vidaus produktas (BVP) šįmet išaugs ne 2,6 proc., kaip buvo numatoma kovą, o 2,7 proc., pagerinus JAV, Kinijos ir euro zonos ekonomikų ekspansijos prognozes. Nepaisant to, šis skaičius neviršija 3,3 proc. prilygstančio BVP augimo, užfiksuoto 2022-aisiais.
„Pasaulinės ekonomikos padėtis pradeda gerėti, tačiau dar laukia ilgas kelias iki stipraus ir tvaraus augimo“, – naujausioje EBPO ataskaitoje cituojama organizacijos vyriausioji ekonomistė Clare Lombardelli. Specialistė perspėjo, kad „atsigavimas bus silpnas“.
EBPO nekeitė pasaulinio BVP augimo 2024 m. prognozės, kuri ir toliau sudaro 2,9 proc.
„Streso ženklai“
Pasak organizacijos, prie atsigavimo prisideda sumažėjusios energijos kainos, trikdžių tiekimo grandinėse švelnėjimas ir greitesnis nei tikėtasi Kinijos atsidarymas. Tačiau bazinė infliacija viršija ankstesnes prognozes, tvirtino EBPO. Organizacija nurodė, kad tai gali priversti centrinius bankus dar labiau padidinti palūkanų normas.
„Centriniai bankai turi tęsti griežtą pinigų politiką, kol pasirodys aiškių ženklų, liudijančių infliacinio spaudimo mažėjimą“, – teigė C. Lombardelli.
EBPO tuo pat metu perspėjo, kad palūkanų normų didinimo padariniai yra „vis labiau juntami“, ypač nekilnojamojo turto ir finansų rinkose. „Kai kuriuose finansų rinkos segmentuose buvo pastebėta streso ženklų, investuotojams vykdant pakartotinį rizikų vertinimą ir griežtėjant kreditavimo sąlygoms“, – sakoma ataskaitoje.
Bankinkystės sektorių kovą sukrėtė JAV regioninio banko SVB griūtis, dėl kurios iš dalies buvo kaltinamos aukštos palūkanos, sumažinusios kreditoriaus obligacijų portfelio vertę. Krizė nuvilnijo iki Europos, čia ant žlugimo slenksčio atsidūrus Šveicarijos bankui „Credit Suisse“, kurį vėliau įsigijo bankas UBS. „Tolesnio streso finansų rinkose atveju centriniai bankai turėtų pasitelkti finansinius instrumentus, galinčius padidinti likvidumą ir sumažinti „užsikrėtimo“ riziką“, – teigė C. Lombardelli.
Skolų keliamas pavojus
EPBO kartu perspėjo, kad beveik visos valstybės turi biudžeto deficitus ir daugiau skolų nei prieš pandemiją, COVID-19 pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje joms dėjus pastangas paskatinti savo ekonomikas. „Įsibėgėjant atsigavimui, fiskalinė parama turėtų mažėti ir būti tikslingesnė“, – tvirtino C. Lombardelli.
Rusijos karo prieš Ukrainą išaugintoms energijos kainoms tęsiant mažėjimą, vyriausybės turėtų atšaukti paramos vartotojams schemas, pareiškė EBPO.
Organizacija padidino JAV, Kinijos ir euro zonos ekonomikų augimo 2023 m. prognozes, kurios dabar sudaro atitinkamai 1,6 proc., 5,4 proc. ir 0,9 proc. Visais atvejais prognozės buvo kilstelėtos 0,1 proc. Tuo metu Jungtinės Karalystės (JK) ekonomikai EBPO nebenumato recesijos ir prognozuoja, kad valstybės BVP išaugs 0,3 proc., kai anksčiau buvo numatomas susitraukimas.
Nepaisant to, EBPO gerokai nurėžė Vokietijos ekonomikos augimo prognozę, kuri dabar yra nulinė. Iki 1,3 proc. sumažinta ir Japonijos BVP ekspansijos prognozė.
