Dabar pramonei tikrai ne pats ramiausias laikas. Jau antrą ketvirtį Lietuvoje fiksuojama techninė recesija, – nuo metų pradžios bendrasis vidaus produktas (BVP) traukiasi. Pirmąjį ketvirtį jis smuko 3 proc., ir šos procesas toliau tęsiasi. O tai reškia, kad ekonomikos nuosmukis tapo esatimi.
Tad kokioje dabar situacijoje yra atsidūrusios Lietuvos pramonės įmonės? Ar jų darbuotojai, infliacijai vos regimai slūgstant, gali puoselėti lūkesčius dėl augsiančių algų?
Gamina į sandėlius
Lietuvos pramonės situacija iki šių metų pabaigos blogės, ir 2023-iuosius jai teks paženklinti minuso ženklu. O tam, anot ekonomisto Aleksandro Izgorodino, įtakos turės keletas svarbių veiksnių.
„Ir Europoje, ir už jos ribų stipriai menksta prekių paklausa, o tam įtaką daro pakilusios vartojimo paskolų palūkanos. Pavyzdžiui, euro zonos pramonės įmonių lūkesčiai gegužę pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius trejus metus – produktų paklausa krinta.
Kadangi Lietuvos pramonės gamyba tiesiogiai priklauso nuo užsakymų iš Vakarų euro zonos šalių, akivaizdu, kad gamyba mūsų šalyje toliau mažės“, – sakė A.Izgorodinas.
Šiuo metu euro zonos įmonių sandėliai pilnėja – gaminių pardavimas menksta. Analogiška situacija yra ir Lietuvoje. Anot ekonomisto, pramonės įmonės sandėliuoja maždaug tiek produktų, kaip ir 2009-aisiais.
„Taigi gamyba toliau traukiasi, nes įmonės turi pirmiausia parduoti tai, ką prigamino, ir tik tai padarius bus galima planuoti gamybos atnaujinimą“, – užsiminė pašnekovas.
Trijų greičių pramonė
Lietuvos pramonė yra „trijų greičių“, o tai reiškia, kad ne visų sričių įmonės yra blogai.
„Viena gerųjų naujienų – pradeda atsigauti gamyba energijai imliuose sektoriuose, pavyzdžiui, balandį chemikalų pramonės gamybos apimtys, palyginti su pernykščiu balandžiui, Lietuvoje pakilo 2 proc.
Kol kas dviženklis augimas fiksuojamas inžinerinėje pramonėje – auga elektronikos, elektros įrangos gamyba, įvairių komponentų, skirtų transporto priemonėms – taip pat.
Bet kituose sektoriuose, kurie jautrūs paskolų palūkanoms, pavyzdžiui, medienos ir baldų pramonėje, situacija blogėja. Baldų gamyba balandį sumenko trečdaliu, ir tai yra didžiausias kritimas nuo 2009-ųjų pradžios“, – aiškino A.Izgorodinas.
Anot jo, pokyčių dar gali būti ir inžinerinėje pramonėje. Gamybos augimas sustos, o gal ir šiek tiek nusmuks, nes ji gamina komponentus toms prekėms, kurios jautrios paskolų palūkanoms. Dažniausiai tai – automobiliai. Tuomet, kai pakyla bazinės palūkanos, pakyla ir lizingo palūkanos, tad žmonės bei įmonės mažiau linksta juos pirkti.
„Kol kad neįžvelgiu šviesėjančio ekonomikos dangaus ir eksporto rinkose, nes paklausa toliau mažėja žemyn spausdama ir Lietuvos pramonės gamybą“, – sakė jis.
Darbai ir atlyginimai
Pagrindinių Lietuvos darbdavių – pramonės įmonių, mažmeninės bei didmeninės prekybos sektoriaus ir statybų sektoriaus – užimtumo lūkesčiai yra skirtingi.
„Paskutinės apklausos liudija, kad pramonės įmonių nuomonė apie užimtųjų skaičių ateityje jau yra neigiama.
Iš tų įmonių, kurias apklausė Europos Komisija ir mūsiškė Valstybės duomenų agentūra, daugiau yra sakančių, kad darbuotojų skaičius mažės, nei tų, kurios sako, kad jų daugės.
Prekybos sektoriuje kol kas neplanuojama mažinti darbuotojų skaičiaus, o tai reiškia, kad vidaus vartojimo rinkoje užimtųjų skaičius beveik nesikeis. Statybų sektoriuje besidarbuojančios Lietuvos įmonės taip pat neketina mažinti darbuotojų.
Taigi nedarbo augimas bus regimas vidurvasarį ir rudenį, bet esu linkęs tikėti, kad didelio nedarbo išvengsime“, – vylėsi ekonomistas.
O tam įtaką, tikėtina, padarys keletas veiksnių.
Anot A.Izgorodino, bendra Lietuvos ekonomika šiemet nukris maždaug 3–4 proc., o tai reiškia, kad teks prarasti pusę BVP augimo, kuris buvo pasiektas per COVID-19 pandemiją.
Bet kita dalis BVP juk nedings, vadinasi, nors Lietuvos ekonomiką ir apėmė nuosmukis, jis nebus toks gilus, kad įmonės imtų atleisti darbuotojus.
„Kitas veiksnys – darbuotojų profesionalumas. Pramonės įmonių vadovai supranta, kad reikia pakentėti gerus metus, ir kitų metų gegužę-birželį pasaulio ekonomika pradės augti.
Jeigu įmonės atleistų darbuotojus, kitąmet jų atgal nesusigrąžins, nes juos bus įdarbinę konkurentai – patirties turintys žmonės yra ypač reikalingi.
Taigi įmonės stengsis nemažinti darbuotojų kiekio, bet, tikėtina, užšaldys algas – nebedidins jų.
Apskritai mažinti jas būtų įmanoma nebent tuose sektoriuose, kuriuose fiksuojamas didelis gamybos kritimas, galbūt medienos ir baldų pramonėje.
Tokių įmonių nebus daug, nes, nepaisant nuosmukio, konkurencija dėl darbuotojų Lietuvoje yra didelė“, – patikino ekonomistas.
Pasak jo, iki rudens turėtų paaiškėti, kaip situacija klostysis euro zonoje ir kaip su palūkanomis elgsis Europos centrinis bankas.
Kol kas palūkanos laikomos aukštumose, nes taip siekiama sulėtinti infliaciją iki 2 procentų.
„Visi išankstiniai indikatoriai rodo, kad infliacija pradės sparčiai lėtėti, ir dabar euro zonoje tai vyksta.
Tikėtina, kad palūkanos bus sumažintos dar šių metų pabaigoje, bet ekonomikai įtaką jos padarys per 3–4 mėnesius. Tiek laiko reikia, kol įsukamas skolinimasis, o kartu – ir vartojimas“, – teigė A.Izgorodinas.
Prarado investicijas
„Tikėtina, kad BVP trauksis ir trečiąjį metų ketvirtį, gal dar labiau, nei praėjusįjį. Svarbiausia to priežastis – Europa praranda konkurencinį pranašumą“, – ne itin džiugia prognoze pasidalino V.Janulevičius.
Bet būtent apie tai ir buvo kalbama Ispanijoje, Madride, kur pirmosiomis birželio dienomis vyko „Business Europe“ verslo atstovų susitikimas. Jame visų 27 ES šalių didžiausių asocijuotųjų pramonės verslo struktūrų vadovai aptarė susiklosčiusia situaciją.
Didžiausias praradimas – per 2021–2022 metus investicijos ES sumenko 70 proc.
„Europos politikai teisinasi, kad tai nutiko dėl COVID-19 pandemijos, tačiau per tuos porą metų JAV investicijos padidėjo 73 proc., kur taip pat siautėjo pandemija, vadinasi, ne ji smarkiai apkarpė investicijas. Tam yra kitų priežasčių.
Pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kad reikia grąžinti gamybą į Europą – reikia susigrąžinti pramonę iš Kinijos bei kitų Azijos šalių. Bet tai – tik kalbos, o ne veiksmai.
Tuo tarpu amerikiečiai bei kinai sutelkė dėmesį į energetiką. Kinijoje ji nėra švari, nes ten daug naudojama akmens anglies, bet Kinija subsidijuoja savo pramonę, kad ji nukonkuruotų Europos iš kitų šalių pramonę“, – paaiškino V.Janulevičius.
Taip pat pradėjo elgtis ir JAV, norėdamos „susigrąžinti pramonę namo“. JAV susivokė, kad pramonė – tai darbo vietos ir realūs produktai, o ne tik programinė įranga, bet tai ir maisto, ir automobilių, ir kitokia gamyba.
Įmonių vilionės, anot pašnekovo, kurios dabar prasideda JAV bei Azijos šalyse, labai lėtai juda Europoje, ir tai daro neigiamą įtaką mūsų šalies ekonomikai.
Pinigai be prekių
Anot V.Janulevičiaus, infliacija buvo logiška pinigų politikos pasekmė.
„Visa pasaulio ekonomika sudaro apie 80 trilijonų JAV dolerių, o pinigų buvo prispausdinta 20 trilijonų JAV dolerių daugiau, nei prekėmis padengta pinigų suma.
Sąskaitose prisikaupė pinigų, ir Lietuva nebuvo išimtis – mūsų šalyje sąskaitose atsirado per 21 mlrd. eurų. Visa tai sukėlė infliacijos šoką, kuri pastūmėjo ir atlyginimų kilimą. Žmonėms juk būtų buvę neįmanoma pragyventi – maisto produktai brango visose šalyse.
Dabar po truputį ES, sugriežtinusi finansų politiką, bando grąžinti tuos pinigus atgal į biudžetą, kad atsirastų produktais paremta jų vertė“, – aiškino LPK prezidentas.
Pasak jo, ekonomika traukiasi visoje ES. Mažosiose valstybėse jos nuosmukis prasidėjo anksčiau, pavyzdžiui, Estijoje bei Latvijoje recesija prasidėjo paskutinį 2022-ųjų ketvirtį.
„Lietuvos ekonomika – didesnė, tad mes recesiją pajutome šių metų pradžioje – kuo didesnė šalis, tuo ji vėliau pajunta nuosmukį. Pavyzdžiui, Vokietija šiuo metu yra ties nuliu – ekonomikos augimas sustojo. Sunku prognozuoti, bet, manyčiau, ilgainiui daugumą ES šalių apims techninė receziją, tik ne tuo pačiu metu“, – kalbėjo V.Janulevičius.
Nežinomybės laikas
Anot V.Janulevičiaus, Lietuvos nuo rudens iki 2024-ųjų pavasario laukia nežinomybės laikas.
„Pozityviai kol kas nuteikia mažėjančios energijos kainos. Juk iššūkius pramonės įmonėms sukėlė būtent pernykščiai jos kainų šuoliai, bet įmonėms teko įgyvendinti sutartis pagal jose užfiksuotą gaminių kainą, nors savikaina šovė į padebesius.
Bijodami, kad situacija nepasikartotų, daugelis gamintojų praėjusių metų pabaigoje pernelyg pesimistiškai vertino elektros kainą ir, skaičiuodami savikainą, įrašė didesnes jai tenkančias išlaidas. Gaminiai pabrango, ir kai kurios įmonės prarado savo pirkėjus, todėl dabar produktus gamina į sandėlius“, – taip situaciją apibūdino V.Janulevičius.
Vis dėlto net ir tokiai situacijai esant gamybos įmonių vadovai pradėjo mažinti pamainų kiekį, pavyzdžiui, ten, kur gamyba vykdavo be sustojimo, dabar įvedamos dvi pamainos, bet darbuotojai neatleidžiami iš darbo.
Svarbiausias tokių sprendimų argumentas – atleidus gerus darbuotojus atgal jų prisikviesti bus nebeįmanoma.
Algų augimas lėtės
Žmonės, iki šiol gavę vis didesnius atlyginimus, tikėtina, padidino ir finansinius įsipareigojimus bankams, – įsigijo būstą už paskolas ar brangesnės buitinės technikos. Taigi mažesnės algos jiems sukeltų didelę įtampą.
„Įmonės nemažina algų, nes dabartinė situacija nėra kritinė, nenumatoma, kad kad tokiu taptų ruduo. Tačiau yra tikimybė, kad algų augimas lėtės arba jos apskritai bus įšaldytos.
Koks sprendimas bus priimtas, tai priklausys ir nuo pramonės rūšių. Šiuo metu sunkiausia padėtis yra medienos bei baldų gamybos įmonėse, jose mažinamas ir darbuotojų skaičius.
Tuo tarpu kiti sektoriai tokios įtampos nejaučia, o kai kurie dirba net ir labai pelningai.
Kai kuriuose pramonės sektoriuose, kurie yra susiję su IT sistemomis, žiedine ekonomika, atsinaujinančių išteklių naudojimu, yra regimas tolimesnis algų augimas.
Statybos sektoriuje, tikėtina, algos stabtelės.
Užtat dabar labai svarbu, kad valstybė kuo greičiau išmokėtų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF, – The Recovery and Resilience Facility) lėšas. Daug jų yra numatyta socialinėms reikmėms, o tai – labai svarbu.
Dalis paskolų yra numatyta verslui – inovatyviąjai pramonei, tad delsimas šioje vietoje sukelia didesnį negatyvaus ekonomikos raidos scenarijaus pavojų.
Nepaisant vyriausybės krizės reikia paleisti tuos pinigus, nes visos kitos ES šalys jais sparčiai naudojasi ir sparčiai juda į priekį. Be to, jos vilioja lietuviškus verslus, o JAV siūlo vos ne 100 proc. subsidiją per ateinančius penkerius metus daugeliui inovatyvių pramonės šakų ES.
Būtent apie tai buvo kalbama ir „Business Europe“posėdžiuose – laukti nieko nedarant negalima“, – patikino V.Janulevičius.
Pramonės pasitikėjimo rodiklis
Pramonės įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad gegužę, palyginti su balandžiu, pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1,8 procentinio punkto. Tam, anot Statistikos departamento, įtakos turėjo pesimistiškesnė produkcijos gamybos prognozė.
Įmonių, prognozuojančių gamybos mažėjimą per artimiausius 3 mėn., dalis padidėjo nuo 16 iki 22 proc., o prognozuojančių augimą – sumažėjo nuo 26 iki 25 proc.
Gaminių eksporto prognozė taip pat suprastėjo: gegužę 19 proc. respondentų prognozavo, kad eksportas mažės, 20 proc.– kad didės, tuo trapu prieš mėnesį atitinkamai tai buvo 16 ir 19 proc.
Dauguma (77 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 12 proc. teigė, kad jis didės, 11 proc. – kad mažės.
Beveik du trečdaliai (62 proc.) apklaustų įmonių vadovų prognozavo, kad gaminamos produkcijos kainos artimiausiu metu nesikeis, 20 proc. teigė, kad didės, 18 proc. – kad mažės.
